Audrius Valotka šiandien Lietuvoje neabejotinai yra sąžiningumo, principingumo ir pareigingumo valstybės tarnyboje ar net žmogaus vidinės švaros etaloninis pavyzdys, tačiau po vaizdo įrašo laidos, kur Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, be visa kito, tvirtino, kad LR Konstitucijos preambulės teiginys, jog Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, yra abejotinas, nes tuomet lietuvių tautos neva dar nebuvo, skaitytojų rubrikoje rašiau: „Tiesą sakant, A. Valotkos pamintijimai apie pilietinę tautą smarkiai nuvylė. Tada dar nebuvo tautos – lėkštas pozityvistinis įsivaizdavimas. Vytautas su Jogaila tarpusavyje kalbėdavosi lietuviškai, bet lietuviško tautinio substrato pasaulyje nebuvo, LDK plėtėsi kaip pasiutusi, tačiau lietuvių titulinės tautos, metraštininko žodžiais tariant, karingųjų lietuvių nebuvo net užuomazginiu pavidalu? Vaje vaje… Nebūčiau galėjęs anksčiau patikėti, kad iš pažiūros taurus žmogus, itin drąsus institucijos vadovas ir kvalifikuotas kalbininkas gali kalbėti tokius niekus. Neįtikina ir teiginys, kad nacija yra kažkas daugiau nei tauta, bent jau aptariamu atveju, kai valstybės atsiradimo metu dominavo viena tauta, tautos ir nacijos įvardijimai sutampa ir yra sinonimai. Kitas dalykas, kad tautos atsiradimo pradžios tikriausiai tiksliai nustatyti neįmanoma, nes ji siekia tokius neatmenamus laikus kaip ir artikuliuotos kalbos pradžia“.
Žinia, LR Konstitucijos preambulę parašė Justinas Marcinkevičius, todėl ne pirmą kartą mums švelniomis užuominomis leidžiama suprasti, kad konstitucinį teiginį, jog Lietuvių valstybę sukūrė lietuvių tauta, reikėtų vertinti jeigu ir ne visai kaip fikciją, tai bent kaip poetinį perdėjimą („ko daugiau būtų galima tikėtis iš atitrūkusio nu tikrovės poeto“). Tačiau verta būtų prisiminti, kad J. Marcinkevičius trilogijos, kai kada pavadinamos lietuviškuoju epu, parašymo matu daugybę laiko praleido tyrinėdamas istorijos šaltinius ir konsultuodamasis su garsiausiais istorikais, todėl, kaip atrodo bent man, būtent šio poeto istorijos sferos peripetijų išmanymas yra truputėlį patikimesnis dalykas net už kalbininkų ar gydytojų, pavyzdžiui, Andriukaičio, kuris sako, kad Konstitucijos preambulėje privalo skambėti teiginys, jog Lietuvos valstybę sukūrė pilietinė tauta, t. y. piliečių visuma, nuomonę, pasigautą iš bendro leftistinio murmėjimo. Tačiau neužmirškime, kad Lietuvos valstybės atsiradimo metu tauta egzistavo, o tokio dalyko kaip pilietybės institutas dar toli gražu nebuvo, ar ne? Taigi, kaip atrodo bent man, jau šis faktas akivaizdžiai byloja, kad visos kalbos apie piliečių visumą (pilietinę tautą) kaip Lietuvos valstybės kūrėją ir suvereną yra prasilenkiančios su istorine tikrove kaip nešvanki duoklė šiandieninei konjunktūrai.
Kaip jau galėjote suprasti iš to, kas pasakyta dabar, net ir nežiūrėję minėtosios vaizdo įrašo laidos, A. Valotka, pilietinę tautą, t. y. piliečių visumą laiko reikšmingesniu valstybės subjektu nei etnokultūrinė tauta, o naciją kažkuo daugiau nei tauta jau vien dėl to, kad nacijos samprata yra grindžiama pilietybės institutu ir tiesiogiai, be tarpininkų gali būti susieta su valstybės idėja.
Kas be ko, enciklopedijose ir žinynuose galite rasti paaiškinimus, kad žodžiai „tauta“ ir „nacija“ dažnai yra vartojami kaip sinonimai, tačiau jie gali reikšti ir skirtingus dalykus, priklausomai nuo konteksto: tauta paprastai apibrėžiama kaip kultūrinė ir istorinė bendruomenė, kuriai būdinga bendra kalba, papročiai, tradicijos, istorinė patirtis, kilmės ar etninio ryšio suvokimas, tapatybės jausena, o nacija dažniausiai reiškia politinę bendruomenę, susijusią su valstybe ir pilietybe, vienijamą bendrų politinių interesų ir, tarkime, lojalumo valstybei. Pagal tokį paaiškinimą Lietuvos naciją sudaro visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės (lietuviai, lenkai, rusai, žydai ir t. t.). Taigi, kaip matome, iš pažiūros tarsi ir neblogai atrodytų toks paaiškinimas, jeigu nacijos įvardijimo prioretizavimas nebūtų orientuojamas, kaip dažnai atsitinka pastaruoju metu, į tautos sąvokos derealizaciją ir nuvertinimą. Vis dėlto, aptariamu atveju toks sudvigubinimas iš esmės yra nereikalingas, nes dominuojanti tauta sutampa su nacijos pagrindu, ar ne? Tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad susiedami atskirą individą su valstybe per pilietybės institutą tiesiogiai, be tarpininkų, kai drauge yra naikinamos kitos žmogaus bendruomeniškumo formos, kurios neretai amortizuoja galimą valstybės prievartą, pasitarnaujame pagundai pažeisti galių balansą, kai labiausiai tokiu atveju nukenčia tas pats atskiras individas. Žinia, taip ir atsitiko Didžiosios XVIII a. pabaigos prancūzų revoliucijos, įsibridusios į kraujo upę, metu, didžiausio giljotinos darbymečio laikais.
Kitas klausimas, kaip atskirti tautos, kuri sukūrė savo valstybę ir įtvirtino politinį savarankiškumą sampratą, nuo tautos, kuri tokio valstybingumo nesukūrė ir pirmiausiai yra atpažįstama kaip etnografinė visuma sampratos (tokių pavyzdžių taip pat nesunku pateikti ne vieną).
Čia Vytautas Radžvilas mums sufleruoja, kad tokia savo valstybę tautiniu pagrindu sukūrusi tauta yra vadintina politine tauta. Kaip atrodo, tai yra itin vykęs terminologinis pasiūlymas, leidžiantis Lietuvos valstybės pradžios ir likimo aptarimo situacijoje atsikratyti terminologinės painiavos ir metodologinio ydingumo, tačiau truputėlį trikdo vaizduotę ta aplinkybė, kad „politine tauta“ LDK laikais vadinosi jau nutautėjusi Lietuvos valstybinio darinio bajorija.
Diskutuojant šia tema, būtų nuodėmė nepastebėti Vytauto V. Landsbergio (sūnaus) ir Vytauto Landsbergio (tėvo) nuomonių apsikeitimo fakto delfi.lt portale (čia klesti jų tarpusavio pasikalbėjimų žanras), kai prieš keletą dienų Tėvas ir Sūnus audringai aptarė klausimą – kas yra lietuvis?
Kaip atrodo bent man, Landsbergis sūnus jau yra tapęs didžiausiu Lietuvoje banalybių tiražavimo meno meistru, saugaus konjunktūrinio kalbėjimo ir viešpataujančios ideologijos nuodėvų pavyzdingu transliuotoju, todėl nieko nuostabaus, jog tautiškumą jis, kaip ir dera konjunktūros riteriui, apibrėžia kaip pilietybę. Daug įdomiau, kad štai Landsbergis senjoras pasirodė nepalyginti gilesnis ir Dievo labiau įžvalga apdovanotas diskutantas, kai, nepaklusdamas sūnaus vairuojamo pokalbio logikai, pareiškė, kad „lietuvis yra viena žmogiškumo atmainų“. Net jeigu minėtas apibrėžimas ir nėra pernelyg konceptualus bei turiningas, jis rodo bent jau senojo Lansbergio tvirtybę ir atsparumą madingiems niekiniams šūkiams, idealistinį sielos nusiteikimą, kitas dalykas, kad, kaip atrodo bent man, Vytauto Landsbergio generacijos sūnus-anūkas, bėgant laikui, vis labiau demonstruoja apgailėtiną giminės nususimą, žengimą degradacijos pakopomis arba net apsigimimą.
Vytautas V. Landsbergis sako, kad tokie Lietuvai nusipelnę žmonės kaip Sergejus Kanovičius, Vladimiras Jemolenka arba kiti nelietuviai Sąjūdžio gretose yra užsitarnavę garbę būti vadinami lietuviais.
Kažkada aš pats buvau linkęs manyti, kad lietuviu gali būti vadinamas kiekvienas, kuris save tokiu laiko, jeigu moka lietuvių kalbą, dabar matau, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti.
Kaip įsivaizduoju dabar, nei Kanovičius, nei Jermolenko, nei kiti nelietuviai Sąjūdžio bendražygiai nesutiktų būti vadinami lietuviais, nes tokiu atveju jie privalėtų išsižadėti savo tautybės, Kanovičius – žydo, Jermolenko – ruso ir kiti paminėtieji – atitinkamai. Neabejoju, kad jie, – padorūs žydai, rusai, lenkai, totoriai, – nesutiktų taip pasielgti, nes pilietybių galima turėti ne vieną, pilietybę galiausiai galima pakeisti, o tautybė yra vienintelė ir neišmainoma.
Kai Nacionalinių meno ir kultūros premijų skyrimo komisijai vadovavo L. Donskis, Grigorijus Kanovičius buvo nominuotas ir pagerbtas tokios premijos laureato vardu. Tačiau net ir šiandien dėl savo subjektyvumo pertekliaus nebūčiau linkęs jį laikyti „dideliu lietuviu“, nes visus savo kūrinius anas parašė rusų kalba. O jo tarp Briuselio ir Lietuvos ilgai važinėjęs sūnus, minėtasis Sergejus Kanovičius, kaip atrodo bent man, nesugebančiam sutramdyti savo ydingo subjektyvumo, yra pagarsėjęs lietuvių tautos neprietelis ir nelojalus Lietuvos valstybei žmogus.
Lietuviai yra savęs negerbianti tauta. Tas aišku nuo 1992 metų Seimo rinkimų. . Koks nors skandalas valdžioje neturi save gerbiančios tautos išmušti iš vėžių, ką nuolat stebime, ypač artėjant rinkimams.. Supratimas ko galima norėti iš savos valstybės ir valdžios , o ko ne, glaudžiai susijęs su savigarba.
Su ne visiškai švaria sudirgusia sąžine klausiu savęs: ar neperdėjau vertindamas, nepersūdžiau sakydamas, kad Sergejus Kanovičius yra pagarsėjęs lietuvių tautos neprietelis, nelojalus Lietuvos valstybei žmogus?
Ta pačia tema čia: https://www.pozicija.org/edvardas-ciulde-po-konferencijos/
Kad ir kaip ten būtų, pasiryžimas jį vadinti pavyzdiniu lietuviu ar metų tolerancijos žmogumi yra, švelniai tariant, kraupiai drąsus pasirinkimas…
…sitas,kaip pats save ivardyja,istorinis elgeta,amziais praso neva,teisingumo – smeizdamas gen.Vetra,Kristaponi,etc. – reikalaudamas – ziu,elgeta,o reikalauja – nugriauti paminkla,nudraskyt atminimo lentele,panaikint gatveles pavadinima – zo,isniekint visus lietuviskumo zenklus….betgi statyt zydu atminimo stetus,izuliai atimt Sporto rumus – cool,geras geseftas uz nuzudytus zydus….Kazkodel apie zydu zonderkomanda ir jos zygdarbius Kaniukuose sis ponulis nenori prisimint….,kaip ir apie nuolat gaunamus milijonus is musu kiseniu…..teisingumas teisingumu,o biznis,savu ruoztu……kur tie milijonai paskui isgaruoja – zydiskas fokus pokus……..taigi,mielas Autoriau,neverta nemiegot del tu….hmmmmm,geriau ir nesakyt – ju sazine tokia pat,kaip to natanjaxo,remusio orbana Vengrijos rinkimuose,padlaiziaujant pucynui,kuris remia Irana,kelianti mirtina pavoju Izrayliui – net patys zydai nekencia to korupcionieriaus…………….ai,trumpai – ten,kur zydai,velnias koja nusilaus del pinkliojimu,gudrybiu,melu raizgalyniu.Tekeliauja anys po paibeliais,gero is ju nelauk,negerai isauklejo G.Kanovicius savo atzala.
Taip anksti kėliausi ne dėl sąžinės graužaties, o dėl to, kad, anksti ėjęs gulti, anksti kėliausi, pažadintas brėkštančio gražus pavasario ryto. 🙂 Kaip sako vokiečių liaudies patarlė, rami sąžinė yra minkščiausia pagalvė.
Vokiečių tauta, ne liaudis… Gal net nacija.
…jei,parases kvaila komentara,jautiesi rasytoju,tai lieka tik pavydet tamstai del savivertes.
…sposyjant – galima lygint ramia sazine su …kietu kumsciu – visaip atitinka…..
…griztant prie nelaimingu zydu – tik ka op tv ziurejau versija,esa Nauseda yra litwakas,nuslepes savo kilme.Orlauskas siule klaust jo zmonos – apipjaustytas ar ne…….teigiamu atveju daug kas pasitvirtintu – ir del Sporto rumu ir t.t.
…na ir kaip neprisimint vieno Jusu pasakojimo,prasidedancio……pabudes ryte apsiciupineju….ar dar esu neapipjaustytas……..ne pazodziui,bet mintis ta……..ko tik nenutinka Marijos zemej…..pabundi – ir staiga suzinai,kad,o Dieviau – tavo rinktas prezidentas – ZYYYYDAS ….xa xa xa….na,ar ne stebuklai…….
….tuomet galetumem sakyt,kad issirinkom vietoj arkles….tapyra.Nepainiot su tapinu,nors,kas be ko – abu kiaules giminieciai…..
leninsbergistane ryskeja tokie paprasti,siurrealistiniai dalykai – laisvazodininku fiestoje ISTORIKE viesai pranesa is tribunos,esa Lietuvos valstybe susikure pries simta metu…….siuo keistoku teiginiu nieks is begalviu zombiu minios nesistebi…….kita ,tokia Ozkelyte,viesai valstybinej televizijoj mekendama dziugauja,kad po simto metu isnyksim………..taigi,kadangi patys sau duodam 200 metu,ar beverta painiotis i naciju,tautu savoku subtilybes………….Absoliutinant – kvaili esam,tokie ir iseisim.Ar bent buvom – tegu kiekvienas sau atsako…..
…kitais zodziais – gincyjames,kaip reikia plauti grindis,kai visas namas jau dega…..benskunskiokas,ir net tas sunerimo,kad Vilniuj,pasaku mieste,jau retai besutiksi kalbanti lietuviskai.Zo,pats stebisi savo pirstu miklumu.O tokia myliu myliu ute atkisusi miniai tokiu paciu kaip pati,isdidziai demonstruoja islikusi viena pirsta…….Kaip sake toks Gojus – rode esanti ilgapirste – LRT pinigams vogti – Skrebys suzinojo,kad viena jos laida kainuoja 45K…….
toks Gojus uždėjo Jum patinktuką
…na,tai dar ne viskas prarasta,ponas Gojau – matot,kai kur ir sutariam,nebutinai Pliskos klausimu.Sekmes.
p.s. tikiuosi,nesutinsiu.
…sposyjant,galim prisimint snek.kalboj sakini – uzjury sutikau tautieti – stai ir visa apibrezimo talpa.Nesakom gi – sutikau nacijieti….arba…..sutikau naci….betruksta….labas,naci.Arba,heil hitler – jau nebetoli.
Hm, manyčiau, kad reiktų palyginti Didžiosios XVIII a. pabaigos prancūzų revoliucijos kraujo upelius su Rusijos imperijų mums suvairuotomis kraujo upėmis po Vytauto dukters ištekinimo už ko ten Maskvoje iki pat XX amžiaus pabaigos? Po šios santuokos palyginti kraujo upes su prancūzų revoliucijų kraujo kiekiu ir Napoleono suteikta galimybe Liepos pirmąją mums atsikurti, kurios nesuprato ir kurią praganė Lietuvos didikai, jos nesupratę ir praradę Lietuvių kalbą – mūsų valstybės pagrindą. Ir jei ne vokiečių valdoma Rytų Prūsija – mus, manyčiau, būtų ištikęs Lukašenkos Baltarusijos likimas. Konservatorių kviestiniai darbininkai Vilniaus gatvėse jį garbina labiau nei lenkų Gegužės Trečiąją, atėmusią iš mūsų net mūsų šalies vardą. „Dieu en décidera l‘indépendance à l‘heure de la campagne de Russie. Le 1er juillet 1812 : proclamation de l‘indépendance lituanienne“, – ko nesuprato nuo tautos atitrūkę mūsų didikai per lenkų kalbą ir apskritai per apgaules ir prievartą įbruktą lenkystę. Arba mūsų laikais neosovietizmą. Būtent lietuvių nepriklausomybę, o ne lenkų ar gudų ir t.t. Tai suprato Napoleonas, bet nesuprato mūsų nutautėję didikai. Tad kam mums ta veidmainystė?
Ir kituose Vokietijos Konstitucijos ( Grundgesetz) skyriuose minima vokiečių tauta ( Deutsche volk) arba vokiečiai ( Deutsche) :
„1 skyrius
…..vokiečių tauta pripažįsta neliečiamas ir neatimamas žmogaus teises kaip kiekvienos žmonių bendruomenės, taikos ir teisingumo pasaulyje pagrindą.
8 skyrius
Visi vokiečiai turi teisę taikiai ir be ginklų rinktis be išankstinio pranešimo ar leidimo.
9 skyrius
Visi vokiečiai turi teisę steigti klubus ir draugijas.
11 skyrius
Visi vokiečiai turi teisę laisvai judėti visoje federalinėje teritorijoje.
12skyrius
Visi vokiečiai turi teisę laisvai pasirinkti profesiją, darbo vietą ir išsilavinimo vietą. Profesijos vykdymas gali būti reglamentuojamas įstatymu arba remiantis įstatymu……..”(google vertimas)
……….
Pasiskaitykime Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos preambulę:
„….Suvokdama savo atsakomybę Dievui ir žmonijai, įkvėpta noro tarnauti pasaulio taikai kaip lygiateisė suvienytos Europos narė, vokiečių tauta, remdamasi savo steigiamąja galia priėmė šį pagrindinį įstatymą.
Badeno Viurtembergo, Bavarijos , Berlyno, Brandenburgo,Hamburgo, Heseno, Meklenburgo- Vakarų Pomeranijos, Žemutinės Saksonijos,Šiaurės Reino – Vestfalijos, Reino krašto- Pfalco, Saro krašto, Saksonijos, Saksonijos- Anhalto, Šlezvigo Holšteino ir Tiuringijos žemių vokiečiai laisvu apsisprendimu užbaigė Vokietijos vienijimąsi ir išsilaisvinimą. Todėl šis pagrindinis įstatymas taikomas visai vokiečių tautai…..” ( google vertimas).
Taigi, VOKIEČIŲ TAUTA, o ne Vokietijos tauta, priėmė šį pagrindinį įstatymą.