Judame 56-o maršruto mikroautobusu. Posūkyje nuo geležinkelio stoties link autobusų stoties pastato, kai užklimpstame mašinų spūstyje, krypavimo tempas suvis sulėtėja. Kaip visados dėbsau pro langus. Netoliese, t. y. ranka pasiekiamu atstumu, už stiklo kelkraštyje ant suoliuko, sėdi, dar tiksliau tariant, drybso, labai apkūni moteris, atkišusi subintuotą koją, didelę kaip kaladė. Pro tvarsčius sunkiasi kraujas arba kraujingi pūliai, dėmė plečiasi mūsų akyse. Už kelių žingsnių įbedęs žvilgsnį į žemę, tarsi ieškotų pamesto pinigėlio pragarmėje, stovi vyriokas taip pat su kažkokiais tvarsčiais ir įtvarais, regis, su įtaisu sugipsuotai rankai. Nuo turgaus pusės į mūsų užstrigusį akvariumą žiūri visiškai suploto veido žmogus, toks beveidis kaip silkė iš statinės. Į dešinę pusę, aplenkdama remontuojamo šaligatvio plytelių krūvą, visai susirietusi, nelyg ieškotų pamestų pėdsakų, pasuka moterytė kuprytė. Vaizdelis truputėlį primena kažkokios karo ligoninės kiemelio užkulisius, nors taip pat nenustebčiau, jeigu kažkas praneštų: „Įvažiavome į supuvusių kūnų karalystę.“
Tačiau iš priekio išnyra gana augalota, – tarsi girdžiu akimis, – elastingai šiugždanti milžinės krūtimis kažkokia mergina. Šykšti šio pavasario saulė labiau apšviečia jos romaus, klasikinių bruožų, kiek drovoko veido ovalo kairiąją pusę, ryškėjančią dabar kaip romėniškos monetos aversas. „Koks keistas pavasaris, – galvoju, – įpusėjo balandis, o medžiai dar nesiruošia pumpuruoti, tarsi bijodami, kad šios šalies korupcijos sutirštėjusių garų nuodinga atmosfera lapų skleidimuisi yra ne mažiau pavojinga nei ankstyvosios šalnos.“
Ten, ant po keistosios, kaip sako ⩔ɣ৳⩜₷, orientacijos entuziastų mitingo pridergtos žemės yra pavojinga vaikščioti net ir žmonėms be kojūkų, bet mes saugiai apvažiuojame ratu.
Ką ten veikia apsiskutusi iki pusės didžiaakė Birutė Davidonytė, nesuprantu iš esmės, pernelyg kietai suveržta daiktų ir įvykių struktūra nepalieka vietos vaizduotės poetiniam kyburiavimui ir erdvės supratimui.
Galiausiai ten, kur nepadeda grožis, negelbsti ir bjaurumo estetika. Kai ramentai iki dangaus, jau nepadeda net Dievas.
(Dabar jau imu suprasti – kam Rita Miliūtė rodė tą savo vidurinį pirštą? Labai tikėtina, kad Birutei Davidonytei, ar ne? Tačiau tai toli gražu nebuvo nepagarbos ženklas, veikiausiai, visiškai atvirkščiai…)
§
Troleibusas po pietų darda pustuštis – gale snūduriuoju aš, priekyje kažką tauškia kelios panelytės, regis, vyresnių kursų studentės. Mestelėjęs akį, pastebiu, jog viena iš jų – neįtikėtinai ryškaus grožio mergina ar moteris, tikras radinys pasaulio stebėtojui, gražių vaizdinių kolekcionieriui. Bandau įsiklausyti į pokalbio nuotrupas. Anoji pasakoja savo draugėms, jog tikrasis moters grožis yra dvasinis grožis. Kalbos intonacija labai reikli, neleidžianti prieštarauti. Terorizuojamos šitaip draugės tarsi ir bando išsakytai tezei pritarti nelabai artikuliuotais garsais. Dar kartą žvilgtelėjęs vis dėlto nusprendžiu, jog mane sudominusi mergina nėra jau tokia graži arba, tiesą sakant, yra netgi labai atgrasi, beveik bjaurybė. Šiaip kvailumas gali subjauroti net pačios gražiausios moters veidelį, tačiau čia turiu progą pagalvoti apie dar baisesnį atvejį, t. y. apie karviškumo fenomeną…
§
Šis mane graudinantis nutikimas išplaukia iš prabėgusių dienų atminties. Važiavau tąsyk miesto maršrutų autobusu su nepatogiai susigrūdusiais, besikeiksnojančiais, vienas kitą nervinančiais keleiviais. Tačiau iškart nurimau tarsi nugrimzdęs į debesis, kai prie manęs savo įspūdingu biustu prisispaudė gražiaakė moteris, tiesą sakant, visai ne blondinė. Įdomiausia buvo tai, jog gražioji bendrakeleivė žiūrėjo man tiesiai į akis su klausiamo pobūdžio ironija, kuri netrikdė. Vienu metu pajutau, kad stipriau pradeda plakti manoji širdis, kurios ilgesį, tikėjausi, didieji garsiakalbiai perduos jos širdžiai. Nepaisant suintensyvėjusių jausmų, vis labiau traukė į miegą, vaidenosi, jog dvi širdys sukibusios šoko kažkur už pasaulio ribų. Nevalingai atsidūsėjau, oras nušniokštė pro sukąstus dantis. Staiga pajutau, jog moteris atšoko, aplink atsirado nepatogiai daug laisvos vietos. Tik tada prisiminiau, jog, po gimtadienio baliaus pramiegojęs ir skubėdamas į darbą, – asilas, – užmiršau išsivalyti tuos prakeiktus dantis…
§
Į sausakimšą troleibusą ryto prieblandos metu įlipa giltinė su dalgiu. Niekas perkarusiai senutei juodais rūbais neužleidžia vietos, nes niekas, regis, anosios ir nemato, išskyrus galbūt kelis tokius pat kaip aš, neišsimiegojusius. Tačiau važiuoklės greitis pakinta bematant. Troleibuso linijos laidai pradeda žaižaruoti, žiežirbų lietus krenta ant žemės, aplinka užsiplieskia tokiais ryškiais fejerverkais, tarsi švęstume Naujuosius metus, kurie jau seniai prabėgo. Tampa taip šviesu, kaip gali būti tik skriejant į nebūtį šviesos greičiu.
Iš kur tas šaltis ir drėgmė, persmelkianti kaulus, brr?.. Tai kažkas daugiau nei užstigusio pavasario atributai, tai kosminio šalčio nauja kokybė. Žiū: kur sėdėjo paslaptinga nepažįstamoji su vualiu, dabar – kaukolė su besidraikančiu voratinkliu… Kosmoso begalybę skrodžia troleibusas, užsikrovęs skeletais, vaiduoklis su geležiniais ūsais…
Prabundu, kai kresteli ir garsiakalbis šaižiai skelbia: „Miesto ligoninė“, kitas sustojimas „Gražieji kalneliai“!.
§
Troleibuso keleiviai diskutuoja, ginčijasi, priešgyniauja vienas kitam. Kartais pradeda sutarti? Kažin kažin… Įsikabinę į turėklą virš galvos, siūbuodami vienas prieš kitą klubais, jis ir ji kalbasi akimis liūdnai apie prabėgusį gyvenimą:
– … nužydėjo jau gėlė!..
– …liko didelė skylė…
Bandžiau įkelti komentarą, bet ir po kelių redagavimų – matau tik kremliaus velykas.
Su šventėmis Pozicija.org!
…tai yra kasdienybe…….zimanieciai budi
Jiems matyt M. Kundroto paskyros ištrynimas baimės įvarė, repliką praleido, o komentaro, kuriame nei pavardžių, nei spausdinimui netinkamų žodžių nebuvo, deja, užblokavo.
Gal jie ruošiasi savilikvidacijai?!
….bijo net…..wisko
..kazi,kodel….tevavardis – iprastas,normalus zodis.O ….motinvardis – is vis nera,nors sudarytas logiskai,ne prasciau uz ana………negi niekam niekad nerupejo motinos vardas…….Feministai,atsiliepkit…..
Esu normalus vyras. Ir išties keletą kartų mane irgi yra užmušusios moteros savo kalbomis (nors jos nebūdavo kaip Autorius aprašė savo pirmą įspūdį Kauno (?) troleibuse). Turiu galvoje moteras, kurios paaiškėdavo nesančios moterimis daug artimesnėje aplinkoje nei troleibusas. Po to nebūdavo malonu net iš kitos pusės.
– … nužydėjo jau gėlė!..
– …liko didelė skylė…
Čiuldės „poezinės poemos” tęsinys
-Tai pamatęs dėdė Miša
į didelę skylę savo nepraustą „aną” kiša.
Mišos brolis parsivertęs palei balą
kaimynų Onai
savo kuolą kala..
…eik jau,eik,senjore.Suvaikejai galutinai,posliake.Sakyciau….neswankeli…ar…neswankune,bet kazkaip silpnoka…
….as tai noreciau isreiksti nepasitikejima lygiu galimybiu kontrolierei juks juks juksaitei – kodel gi iki siol vartojamas zodis …Tevyne….ignoruojant….Motinyne……kodel sitokia moteru diskriminacija,a…….Kaip cia dabar iseina,lyg ir matriarxato paneigimas ar siaip,tevo virsenybe pries motina….kur vaicekauskiene,kur ta juks juks antroji,ar pirmoji puse…..beje,kokia tevyne tures ju vaikas,jei jis tevo neturi……kazkoks bjaurus balaganas iseina,po paibeliais……..netvarka..
…samprotaujant apie Tevyne,lieka tik pasidziaugti vieno ateivio issprogusiom akim,skubiu retiravimusi atgal i nebuti.Ses saltojon tegu ir ne uz tai,uz ka turetu,bet vis tiek malonu…..Kaip cia nepasidziaugti..
…miesto tarybai reiktu truputi pakeisti stoteles pavadinima,idant butu lietuviskesne logine seka.Po ..ligonine…turetu buti….smeletas kalnelis…….Nors,ijungus vaizduote,linksmieji kalneliai ,kad ir groteskiskai,irgi tinka.Dar galetu buti…..Tevynes pabaiga..
„Mūsų” samdomi-išlaikomi tarnautojėliai ne tik mumis nesirūpina, iš mūsų „vage” ir visaip įtraukiai ir tvariai mumi dulkina, bet iš mūsų dar ir tyčiojasi.
Bet, tai normalu, taip turi būti, tam mes liewuwiais esame ir gimę…
Dabar jau imu suprasti ir tai – kam Rita Miliūtė rodė tą savo vidurinį pirštą? Labai tikėtina, kad Birutei Davidonytei, ar ne? Tačiau tai toli gražu nebuvo nepagarbos ženklas, veikiausiai, visiškai atvirkščiai…
….manding,ana didziuodamasi demonstravo,kad konserwatoriai dar nenugrauze jai visu pirstu – vienas dar likes…..
…naujasis folkloras…..duok konserwatoriui ranka – liksi be pirstu…
…tuopat man nebeaisku,kodel grauziniene pasuko sunkeliu,stodama i uspsyxo partija,o ne konserwatoriu — nebeturetu dabar ta myliu myliu ute ne vieno pirsto – galetu tik kumsteliu grumoti….
Pasitaikiau būti ten tarp jų kai tai vyko judėdamas pro šalį. Skystai, ir visi matyti snukiai, veidai ir veideliai. Vilniaus lygiagreti ne-tikrovė. Girdėjau isterikuojantį tą ėlėrtė kvailelį per garsiakalbius, pamiršau jo vardą. Sekta