Kodėl lėktuvnešiai yra geriausia (ir blogiausia) vieta lazeriniams ginklams

Jungtinės JAV karinio jūrų laivyno, JAV armijos ir „AeroVironment, Inc.“ komandos narys koreguoja LOCUST lazerinių ginklų sistemą USS „George H.W. Bush“ kabinoje. (JAV karinis jūrų laivynas)

Jared Keller

Ši istorija iš pradžių pasirodė „Laser Wars“ naujienlaiškyje apie karinius lazerinius ginklus ir kitas futuristines gynybos technologijas.

Kai JAV karinio jūrų laivyno vadovai anksčiau šiais metais pareiškė, kad „svajonė apie lazerį kiekviename laive gali tapti realybe“, jie, matyt, turėjo omenyje vieną konkretų laivą.

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis USS „George H.W. Bush“ numušė kelis dronus didelės energijos lazeriniu ginklu, įrengtu jo kabinoje, per pirmąjį tokio pobūdžio gyvos ugnies bandymą 2025 m. spalį, neseniai atskleidė karinis jūrų laivynas.




Balandžio 20 d. Gynybos vizualinės informacijos platinimo tarnybos paskelbtose nuotraukose matyti 20 kilovatų konteinerinė didelės energijos lazerio (P-HEL) sistema, pagrįsta gynybos rangovo AV lazerinių ginklų sistema LOCUST ir paskolinta iš JAV armijos Greitųjų pajėgumų ir kritinių technologijų biuro (RCCTO) bandymams Atlanto vandenyne.

Lazerinis ginklas „sekė, įjungė ir neutralizavo kelis taikinius dronus, įskaitant dronų spiečius“, veikdamas nuo „Bush“ denio, sakoma AV pareigūnų pranešime spaudai, „žymėdamas svarbų etapą siekiant operatyvinių nukreiptos energijos pajėgumų visose srityse ir platformose“.

Johnas Garrity, AV viceprezidentas, atsakingas už nukreiptos energijos sistemas, „Laser Wars“ sakė, kad gyvos ugnies bandyme dalyvavo 17 dronų.

Be konteinerinio P-HEL, kuris jau daugelį metų saugo JAV kariškius nuo pigių ginkluotų dronų užsienyje, armija šiuo metu turi mažiausiai keturias LOCUST sistemas, integruotas į M1301 pėstininkų būrio transporto priemones ir jungtines lengvąsias taktines transporto priemones pagal armijos daugiafunkcį didelės energijos lazerio (AMP-HEL) projektą.

JAV jūrų pėstininkų korpusas 2023 m. lapkritį taip pat sudarė sutartį su AV dėl LOCUST lazerinio ginklo, skirto integruoti į JLTV, nors neaišku, ar sistema jau pristatyta.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, AV pirmtakė bendrovė „BlueHalo“ mažiausiai nuo 2024 m. diskutavo su kariniu jūrų laivynu apie LOCUST bandymus ne tik lėktuvnešiuose, bet ir povandeniniuose laivuose.

Gyvos ugnies bandymas laive „Bush“ žymi nukrypimą nuo ankstesnių karinio jūrų laivyno lazerinių ginklų programų.

Kaip anksčiau pažymėjo „Laser Wars“, „Arleigh Burke“ klasės naikintuvai su 60 kW lazerine sistema HELIOS ir mažesnės galios ODIN sistema susiduria su energijos trūkumu dėl kitų sistemų, pavyzdžiui, AN/SPY-6 radarų, poreikių.

Pasak Garrity, „Bush“ bandymas parodė, kad LOCUST gali lengvai naudoti lėktuvnešio branduolinių reaktorių energiją, o energijos klausimas naikintuvuose gali būti išsprendžiamas.
Svarbus ir erdvės aspektas.

Nors karinis jūrų laivynas jau integravo HELIOS ir ODIN į „Aegis“ kovos sistemas, konteinerinė LOCUST versija atitinka admirolo Daryl Caudle viziją apie modulinį laivyną – pajėgumus, kuriuos galima greitai perkonfigūruoti ir įdiegti be sudėtingos integracijos.

„Noriu viską sutalpinti į konteinerius“, – sakė Caudle gynybos konferencijoje.

Iš pirmo žvilgsnio lėktuvnešiai atrodo ideali platforma lazeriams dėl milžiniškų energijos ir erdvės resursų.

Tai nėra nauja idėja: dar 2000 m. kapitonas William McCarthy teigė, kad branduoliniai lėktuvnešiai yra tinkamiausi lazerinių technologijų integracijai. Be to, lėktuvnešiai yra pagrindiniai taikiniai – dronų, raketų ir kitų asimetrinių grėsmių. Todėl lazeriai, turintys mažą šūvio kainą ir didelį „šovinių“ rezervą, gali suteikti stiprų savigynos sluoksnį, leidžiant taupyti brangias raketas rimtesnėms grėsmėms.

Tačiau problemos neišnyksta. Jūrinė aplinka – drėgmė, druska, temperatūros svyravimai – silpnina lazerio spindulį, mažindama efektyvumą. Be to, lazeriams reikia laiko veikti taikiniui, todėl jie pažeidžiami masinių atakų (pvz., dronų spiečių). Priešininkai galėtų išnaudoti šį trūkumą, perpildydami gynybą pigiais dronais ir atverdami kelią raketoms.

Dar didesnė problema – veikimas intensyvioje kovos aplinkoje. Lėktuvnešio denis yra viena sudėtingiausių operacinių erdvių pasaulyje – nuolat kylantys ir leidžiantis orlaiviai. Lazerio naudojimas čia reikalauja itin tikslaus koordinavimo, kad būtų išvengta draugiškos ugnies ar katastrofų. Net ir su automatizuotomis saugos sistemomis rizika išlieka.

„Bush“ bandymas parodė, kad lazeriai puikiai dera su dideliais laivais, tačiau lieka klausimas – ar jie bus veiksmingi chaotiškoje realios kovos aplinkoje.

Aišku viena: kai lazeriai bus išbandyti tikrame mūšyje, tai bus tikras išbandymas – šįkart ne ugnimi, o šviesa.

defensenews.com

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Valdas Sutkus. Verktinių vyriausybė Kanadoje

Kanados ministrų kabineto posėdžiams reikėdavo ne tik įvairių dokumentų, patarėjų parengtų pažymų, bet ir didelio kiekio popierinių nosinaičių....

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...