Keistai europiečiai supranta žodžio laisvę

Justina Gafurova

Negalvojome advento metu imtis šios temos, tačiau Europos Parlamentas privertė. Mat šią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria ragina Lietuvą „neriboti žodžio laisvės LGBTI klausimais.“ O žodžio laisvę europarlamentarai supranta iš tiesų savotiškai. Jiems ji reiškia, kad apie homoseksualius santykius reikia kalbėti arba gerai, arba nieko.

Neseniai Vengrija viešai paskelbė atsisakanti dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse, kuris vengrams atrodo per daug homoseksualus. Tačiau Lietuvoje ši naujiena plačiai nušviesta nebuvo, nors „Eurovizija“ mūsuose yra žiūrima. Kaip ir tai, kaip kaimyninėse šalyse tėvai protestuoja prieš LGBT propagandos brukimą jų vaikams mokyklose. Vietoj to mūsų piliečiams įkyriai brukamos istorijos apie gyvenimą poliamoriniuose santykiuose. Ne visi žino, net kas tai yra.

Apie poliamoriją (kai gyvenama mezgant santykius daugiau nei su vienu partneriu), homoseksualių asmenų norą auginti vaikus ir įteisinti savo santykius girdima vis dažniau. Kai kuriose Lietuvos ugdymo įstaigose vaikams pasakojamos pasakos apie du įsimylėjusius princus, net lytinio švietimo pamokose pageidaujama vaikams paaiškinti apie seksualines mažumas. Valstybės išlaikomo nacionalinio transliuotojo portale drąsiai kalbama apie užsienyje gyvenančius homoseksualus, auginančius vaikus ir poliamorinių santykių privalumus. O štai informacijos, kaip už tradicinius santykius kovojama užsienyje, praktiškai nėra.

Laisvos visuomenės institutas skelbia, kad spalio mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijos sostinėje, Paryžiuje, žygiavo protestuodami prieš siūlomus įstatymų pakeitimus, leidžiančius pagalbinio apvaisinimo galimybe naudotis vienišoms moterims ir homoseksualioms moterų poroms.

Lapkričio mėnesį Jungtinėje Karalystėje buvo surengta demonstracija, kurioje reikalavo, kad lytinio švietimo pamokos nebūtų privalomos. Kiek vėliau šalies švietimo departamentas pabrėžė konsultacijų dėl Santykių programos su tėvais svarbą mokyklose. Tačiau po protestų prie pradinių mokyklų Aukštasis Teismas šalyje uždraudė bet kokias demonstracijas prieš LGBT ideologiją palaikančias pamokas prie vienos iš mokyklų, nes tai esą kenkia moksleiviams, vietos gyventojams ir mokyklos personalui.

Dar vasarą artėjant naujiems mokslo metams tėvai, šeimoms atstovaujančios organizacijos ir bažnyčios skambino pavojaus varpais dėl išsamaus lytinio švietimo programos atsiradimo Kalifornijos (JAV) mokyklų mokymo plane. Programa įtraukiama remiantis 2015 metais valstijoje priimtu įstatymu. Piliečiai baiminosi, kad tokie „išsamūs“ kursai verčia mokyklas skatinti lesbietišką, gėjišką, biseksualią ir translytišką praktikas.

Be komentarų

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasmerkė „laisvų nuo LGBTI“ zonų paskelbimą Lenkijoje, taip pat paragino Lietuvą neriboti žodžio laisvės LGBTI klausimais.

EP nariai išreiškė gilų susirūpinimą dėl ES šalyse vis dar dažnai pasitaikančių išpuolių prieš lesbietes, gėjus, biseksualius, transseksualius ir interseksualius asmenis (LGBTI), kuriuos vykdo įvairios valdžios institucijos, politikai ir pareigūnai.

Pasak europarlamentarų, LGBTI asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos apima ir teisines priemones, kurios „gali apriboti žiniasklaidą, švietimą ir prieigą prie kitos formos turinio taip, kad būtų netinkamai apribojama žodžio laisvė LGBTI asmenų klausimais, pavyzdžiui, kaip yra Lietuvoje ir Latvijoje“. EP smerkia piktnaudžiavimą Lietuvoje ir Latvijoje priimtais įstatymais dėl nepilnamečiams prieinamos informacijos, ypač švietimo ir žiniasklaidos srityse, siekiant cenzūruoti su LGBTI asmenimis susijusį turinį. Europarlamentarai ragina „pakeisti tokius teisės aktus, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių, įtvirtintų ES ir tarptautinėje teisėje“, o Europos Komisiją – imtis visų būtinų veiksmų tai užtikrinti.

Savo ruožtu EP „ragina valstybes nares priimti teisės aktus dėl vienodo tos pačios lyties asmenų santuokų ir partnerysčių pripažinimo“.

Už rezoliuciją balsavo šie Lietuvos europarlamentarai: Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė.

„Prieš“ balsavo Valdemaras Tomaševskis.

Susilaikė Bronis Ropė, Stasys Jakeliūnas, Viktoras Uspaskichas, Liudas Mažylis.

INTERVIU

Gintautas VAITOŠKA

Gydytojas psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame Trumau (Austrijoje) teologijos institute vadovas

– Didelė dalis informacijos apie pasipriešinimą LGBT kitose šalyse Lietuvoje nenušviečiama.

– Gyvename seksualinės revoliucijos laikotarpiu, kuriame tikima, kad bet kokie lytinio instinkto apribojimai yra progreso priešas. Netgi Froido tezė, kad kultūringa visuomenė gimsta seksualinio instinkto suvaldymo kaina, yra silpnai suprantama.

– Ar mokslas jau susitarė, ar homoseksualumas yra įgimtas, pasirenkamas ar įgyjamas?

– Nors propagandinių minčių apie „gėjų geną“ vis galima išgirsti, jo atrasti niekam nepavyko. Šių metų rugpjūčio pabaigoje pasirodęs Harvardo universiteto tyrimas, apėmęs beveik pusę milijono žmonių, genetinės įtakos homoseksualiam potraukiui atsirasti nenustatė. Šis tyrimas patvirtina Amerikos psichologijos asociacijos oficialius teiginius, kad tokį potraukį suformuoja įvairūs faktoriai, tarp jų ir lytinis berniuko išnaudojimas bei tam tikri psichologiniai faktoriai ankstyvoje vaikystėje.

– Dar neseniai seksualinės mažumos sąvokai buvo priskiriamos lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai. Pastaruoju metu trumpinys LGBT keičiasi, vis pasipildydamas: LGBTI, LGBTQ, LGBT+. Kas tai per reiškinys?

– Toliausiai pažengusi ir tam tikra prasme madingiausia seksualinė forma yra „transgender“ kampanija. Ji pakankamai prieštaringa, bet pagrindinis jos principas reiškia, kad žmogaus lytinė tapatybė yra kintanti („fluid”) ir jis gali būti kuo nori įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais: vyru, moterimi, aseksualiu, biseksualiu, „transmoterimi,“ „transvyru“, „poliseksualiu“, „lytiškai nestabiliu“ („gender fluid”) ir t.t. Yra žinoma daugiau negu 50 lyties („gender”) variantų, tad vis reikalinga kaip nors modifikuoti bendrą šio judėjimo pavadinimą.

– Lietuvoje ne tik pavieniai visuomenininkai, bet ir organizacijos neslepia, kad už tradicinės šeimos gynimą būna apšaukiami tamsuoliais.

– Tradicinė šeima yra senas marksizmo priešas. Pasak Engelso, pirmasis kapitalistas buvo vyras, o proletaras – jo išnaudojama žmona. Komunistinės revoliucijos sėkmei buvo būtina sunaikinti šeimą.

Komunizmas žlugo Rytų Europoje, bet ne Vakarų intelektualų galvose. Žlugus ekonominei marksizmo versijai, entuziazmas pagerinti pasaulį reiškiasi „kultūrinio marksizmo“ forma, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra šeimos dekonstrukcija.

– Ar galima sakyti, kad šiandien homoseksualumas, matant organizuojamus paradus, transliuojamas laidas, tampa mados reikalu?

– Deja, taip. Tačiau tam tikra prasme net homoseksualus potraukis nebėra toks madingas: tarp jaunimo populiaru būti „transgender.“ Neretai ir Lietuvoje.

– Aiškinama, kad homoseksualioje šeimoje užaugę vaikai bus tokie patys kaip užaugę heteroseksualioje šeimoje.

– Dviejų moterų auginamam vaikui trūksta tėvo, o dviejų vyrų – motinos. Tiek tėvas, tiek motina reikalinga harmoningai asmenybės raidai: motina – dėl savo švelnumo ir lankstumo, tėvas – dėl „tvarkos“ ir, kaip rodo tyrimai, socialinės drąsos. Yra skelbta keliasdešimt tyrimų, kuriais mėginta įrodyti, kad ir tos pačios gimties tėvų auginami vaikai užauga sėkmingai – tačiau kaip rodo Lerner ir Nagai (2001) bei L. Marx (2013) metastudijos, nė vienas iš tyrimų neatitinka mokslinio tyrimo kriterijų. Ir atvirkščiai, žymaus amerikiečių sociologo M.Regnerus reprezentatyvus tokių vaikų raidos tyrimas (2012) parodo, jog daugeliu atžvilgiu jie vystosi blogiau.

– Dabar brukami poliamoriniai santykiai – esą turėti kelis partnerius vienu metu yra šiuolaikinio gyvenimo norma.

– Poliamoriniai santykiai yra sena žmonijos svajonė: Ž.Ž.Ruso rašė apie „kilnųjį laukinį“, kuris priešcivilizaciniais laikais mėgavosi seksualine laisve, dalis islamą praktikuojančių vyrų tiki, kad rojuje jie mėgausis keliasdešimties mergelių meile, ir t.t.

Dėl „rojaus“ ant žemės paieškų labiausiai kenčia vaikai: jų darniai raidai reikalingi vienas tėtis ir viena mama. Negana to, jie turi gebėti mylėti vienas kitą. Kai kam tokia asmenybės branda atrodo neįmanoma, tad einama lengvesniu keliu.