Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
Rugsėjo 27 d. vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas iš dviejų pasiūlytų kandidatų išrinktas nebuvo. Kad taip nutiktų pasistengė Seimo opozicijos atstovai jau ne pirmą kartą bandantys sužlugdyti VLKK sudarymą. Anksčiau opozicija tai balsuodavo kojomis, tai visaip atidėliodavo, vilkindavo komisijos sudarymą, kabinėjosi prie procedūrų.
Ir šį kartą pirmuoju smuiku mėgino groti komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas. Jis į VLKK pirmininko pareigas visaip protegavo buvusią VLKK pirmininkę Daivą Vaišnienę, aiškindamas esą ji yra liberalesnė už Arūno Gumuliausko pasiūlytą VLKK narį Audrį Antanaitį ir teigdamas, kad būdama VLKK pirmininke ji ginsianti komisijoje „žmogaus teises“ kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams vietoje įrašo valstybine kalba piliečių pasuose turėti įrašą užsienio kalba. M. Adomėnui buvo nė motais, kad tokių, jo proteguojamų „teisių“ nepripažino jokie tarptautiniai teismai (Žmogaus teisių teismas ir Europos Teisingumo teismas).
Kandidatas A. Antanaitis sakė, jog rūpintis „žmogaus teisėmis“ nėra šios komisijos prievolė, ir kad Seimas, gavęs VLKK išvadą dėl kalbos dalykų, pats spręs žmogaus teisių problemas, nes komisija šiuo klausimu ekspertinės kompetencijos neturi. Tačiau M. Adomėnui ir jo bendraminčiams liberalams valstybinė kalba nelabai rūpi, todėl jie draugiškai pasekė Lenkų rinkiminės akcijos atstovo pavyzdžiu ir balsuodami dėl komisijos pirmininko atsisakė paimti balsavimo biuletenius. „Didžioji“ žiniasklaida, pranešusi visuomenei apie šį komiteto posėdį ir jos baigtį, deja, nutylėjo, kodėl komitete iš 11-os jo narių – balsavo tik penki…
Konservatorių vadovaujama opozicija pasinaudojo proga, kad socialdemokratė Raminta Popovienė serga ir sąmoningai sugriovė komiteto kvorumą, kad komiteto nariai, dalyvavę balsavime, nesudarytų daugumos. Nors salėje buvo 10 komiteto narių, balsavime dalyvavo tik penki valstiečiai. LLRA atstovas P. Narkevič atvirai įvardijo, kad nebalsuos, o matydami, kad be jo neturi reikiamos balsų skaičiaus, būdami salėje balsuoti atsisakė ir likę D. Vaišnienės šalininkai. Visi penki balsavusieji palaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą A. Antanaičio kandidatūrą, tačiau nesant kvorumo VLKK pirmininkas išrinktas nebuvo.
M. Adomėnas ir jo kolegos „prastūminėjo“ savo kandidatę, nė nesislėpdami, kad tai daro dėl to, jog ji ideologiškai jiems esą artima. Moksliškumo, mokslinės tiesos kriterijai atsidūrė antrame plane. Todėl M. Adomėno mesti kaltinimai A. Antanaičiui jog jis neturi mokslinio laipsnio, atrodė veidmainiškai. Kaip toks opozicijos politikų angažuotumas yra susijęs su šios komisijos, kaip ekspertų institucijos, nepriklausomumu, kurį nustato įstatymas, sunku pasakyti. Kol kas opozicija elgiasi taip, lyg norėtų komisiją paversti visiškai nesavarankiška politikų įgeidžių ir požiūrių tarnaite.
Antai M. Adomėnas A. Antanaitį kaip internetinio dienraščio Alkas.lt redaktorių ir leidėją apkaltino dėl kai kurių informacinių ir esą „pseudomokslinių“ Alko publikacijų istorijos srityje. M. Adomėnas piktinosi, kodėl A. Antanaitis jų necenzūravo. A. Antanaitis paaiškino, kad mokslo tyrimus objektyviai įvertinti turėtų atitinkamos srities kompetetingos mokslo institucijos, ir tik tuomet jau būtų galima teigti, ar tai iš tiesų pseudomokslas, o įvairūs požiūriai demokratiškoje visuomenėje turi teisę gyvuoti, būti viešai aptariami. Tačiau tai karingojo Seimo nario neįtikino. Susidarė įspūdis, kad jis geriau už visus viską žino, nepriklausomai nuo savo paties įgyto išsilavinimo.
A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga. Alko redakcija su šiuo pasiūlymu nėra susijusi.
