Pastarąją parą rusija surengė precedento neturinčius smūgius Ukrainai. Paanalizuosime šį smūgį. Yra svarbių tendencijų.
Operacija surengta dviem etapais:
- Nuo gegužės 13 d. ryto iki vakaro Ukraina atakuota ilgo nuotolio atakos dronais (INAD). Prioritetinis taikinys – Vakarų Ukraina. Iš 753 dronų ukrainiečiams pavyko numušti/EW priemonėmis nukreipti 710 dronų. Tikėtina, kad šalia tikslų atakuoti taikinius, šiame etape 1) vykdyta žvalgyba mūšiu, siekiant identifikuoti Ukrainos oro gynybos struktūrą ir silpnąsias vietas ir 2) siekta perkrauti Ukrainos oro gynybos sistemą (versti eikvoti raketas) tam, kad antrojo etapo metu leidžiamos rusų ugnies priemonės lengviau pasiektų taikinius.
- Nuo gegužės 13 d. vakaro iki gegužės 14 d. ryto prieš Ukrainą rengti kombinuoti smūgiai. Didžioji dalis taikinių – kritinė ir civilinė infrastruktūra (ypač Kyive), tačiau buvo ir bandymų sunaikinti karinius taikinius (pvz. Starokonstyantinivo karinis oro uostas).
Iš 56 raketų ukrainiečiams pavyko numušti 41. Praėjo visos trys aerobalistinės raketos Kinzhal, o iš 18 balistinių raketų numuštos 12 (neblogas rezultatas). Iš 35 Kh101 raketų numuštos 29. Tai geras rezultatas, tačiau anksčiau šios raketos numušinėtos dar geresniu rezultatu. Tikėtina, dabartinį rezultatą lėmė perkrauta ukrainiečių oro gynyba.
Per naktį rusai atakavo 675 INAD‘ais, iš kurių ukrainiečiams pavyko numušti/EW priemonėmis nuo taikinių nukreipti 652 dronus.
Taigi, per parą rusai atakavo 56 raketomis ir 1458 INAD‘ais. Tai daug ar mažai?
Reikia pažymėti, kad raketų dedamoji šio smūgio metu nebuvo kažkuo ypatinga. Per raketų smūgių piką šių metų vasarį per vieną dieną smūgiuota 71 raketa.
Raketos yra deficinė ginkluotės rūšis, kurių gamyba yra sudėtinga, todėl šį resursą agresorius skrupulingai taupo. Todėl po smūgių piko vasarį (10,2 vidutiniškai raketos per parą), smūgių intensyvumas šioje dedamoje ėmė kristi (kovas – 4,4, balandis – 4,2). Per gegužę šis rodiklis siekia jau 6,1, tačiau jei įskaičiuojame vakarykštį smūgį. Jei vertinsime pirmas 12 dienų, tai paros vidurkis siekia vos 2 raketas per parą.
Tad galima daryti prielaidą, kad agresorius planingai nuo vasario mėnesio taupė šį pajėgumą. Ar to išdavoje smūgiai raketoms drastiškai ims dažnėti ir intensyvėti? Nebūtinai. Gali vykti tolimesnis taupymas, tuo labiau, kad INAD‘ų pajėgumas leidžia rusams vykdyti intensyvias deep strike operacijas, nešvaistant brangaus resurso.
Per praėjusią parą rusai paleido 1458 INAD‘us. Tai didžiausias fiksuotas smūgis šiuo pajėgumu.
Anksčiau 700 dronų per parą smūgiai buvo itin retas, vienkartinis reiškinys, o po tokio masto smūgių sekančiomis dienomis rusų smūgiai sumenkdavo iki 100 – 200 smūgių ribos ar mažesnių rodiklių. T. y. rusai nepajėgdavo kartoti tokių smūgių ar jų tęsti keletą dienų. Dabar situacija keičiasi ne į Ukrainai naudingą pusę.
Skirtingai nuo situacijos su raketų dedamąją, sisteminio ir ilgalaikio INAD taupymo nematyti. Vertinant situaciją vasario-gegužės mėnesiais, matome panašų bendrą smūgių intensyvumą. Tuo tarpu žvelgiant į maksimalų vienos dienos smūgių skaičių, matomas aiškus augimas, kuris pastarąją parą viršijo ankstesnius rodiklius 2–3 kartus.
Tiesa, jei žiūrėsime pirmų 12-kos gegužės dienų rodiklius (be itin didelių šios paros kaičių), tai paros vidurkis atrodo grįžo į vidutinius vasario mėnesio rodiklius. Tai gali kurti įspūdį, kad bent prieš pat smūgį rusai taupė INAD‘us. Tačiau bendras sumažėjimas sietinas su „den pabedy“ „paliaubomis“, kurių metu smūgiai sumažėjo iki minimumo, kas trumpame laikotarpyje ir iškreipia bendrą vaizdą.
Tuo labiau, kad jei anksčiau rusai didžiąja dalimi atakuodavo naktimis, tai gegužės mėnesį rusai gerokai sistemiškiau ėmė dronais atakuoti ir dieną, ir naktį. Tai rodo ne tik augančias agresoriaus kiekybines, bet ir kokybines galimybes rengti tokius smūgius (pvz. reaktyviniai dronai).
Apibendrinant
Tikėtina, kad agresorius vysto INAD pajėgumą sparčiau, nei mus pasiekia žinios viešoje erdvėje. Dabartinė dronų panaudojimo dinamika (apie 6000 per mėn.) vargu ar atlaikytų anksčiau deklaruotą 5500 INAD per mėnesį gamybos mastą. Neatmestina, kad jis šiuo metu bent trečdaliu yra didesnis.
Atsižvelgiant į tai, kad net kelis kartus intensyvesnio nei įprasta smūgio INAD 05 13–14 d. metu, raketų dedamoji reikšmingai neišaugo, tikėtina agresorius toliau kaups raketas ir šio dėmens smūgių metu ženkliai neplės.
Mažai tikėtina, kad gegužės 13–14 d. smūgis – tai ne tik kerštas už Ust Luga/Perm/Tuapse ar „bausmė“ už kremliaus pažeminimą per „den pabedy“. Labiau tikėtina, kad tai rusijos sistemingo INAD pajėgumo vystymo rezultatas, o šis smūgis – vienas (deja, tikėtina ne paskutinis) jo elementas.
