Jūs gal juokaujate? Kada ir kokia teisė buvo atskirta nuo politikos?

Vytautas Zelianka

Pilnas FB postų apie tai, kaip negerai į KT skirti teisėjus iš politikų. Pagrindinis motyvas – teisė turi būti atskirta nuo politikos.

Jūs gal juokaujate ?

Kada ir kokia teisė buvo atskirta nuo politikos? Gal nebent ta, kurią Šventasis Tomas Akvinietis priskyrė Dievo autorystei.

Pradėkime gal nuo to, kad teisė kuriama politikų politinio proceso metu. Išskyrus tą nedidelę dalį, kurią sukuria patys teisėjai, aiškindami teisę, o aiškinimą dažnai grįsdami savo politinėmis pažiūromis. Kurios egzistuoja, nėra čia ko meluoti.

Teisė atskirta nuo politikos bus atskirta ir nuo tikrovės. Ar pats teisėjas turi būti atskirtas nuo politinio proceso scenos ?

Taip, žinoma, bet lieka klausimas kokiu būdu ir kaip toli nuo veiksmo būti. JAV, Skandinavijoje, Šveicarijoje teisėjai atvirai demonstruoja savo politinį angažuotumą.

Ir ko gero tai geriau negu maivytis, vaizduojant kad teisėjas neturi politinių preferencijų, kai bet koks išsilavinęs asmuo jas turi. O jeigu neturi, tai labai abejoju jo galimybėmis produktyviai dalyvauti viešame gyvenime, nes kažkas su tokiu žmogumi labai negerai.

Ar teisės mokslininkas, aktyvus visokių visuomeninių politinės orientacijos organizacijų dalyvis arba advokatas , kryptingai besirenkantis atstovauti tam tikrus politiškai aktualiose srityse reikšmingus klientus nėra politinio proceso dalyvis?

Kuo toks kandidatas į KT kitoks negu savivaldybės tarybos narys, ministras ar Seimo narys?

Ar profesorius visą savo mokslinę veiklą skyręs tam tikro teisinio reguliavimo kritikai arba propagavimui, mažiau nusipelnęs būti laikomas šališku sėdėdamas KT teisėjo kėdėje, negu Seimo narys balsuojantis pagal partijos drausmės taisykles ?

Juk ir prezidentas, pradedamas eiti pareigas prisiekia būti lygiai teisingas visiems, nors iki priesaikos gali būti labai aštriai politiškai orientuotas kuria nors kryptimi.

Kodėl teisėjas negali laikytis priesaikos ?

Ar mes pvz. laikome, kad tikintis žmogus tapęs teisėju išsižada savo įsitikinimų ir tik dėl to tinkamai vykdo savo kaip teisėjo pareigas ?

Kodėl politikas turi išsižadėti ir kitaip turi būti įtariamas?

Man labiau neramu ne kad kandidatai politiškai orientuoti, o kad pats skyrimo procesas išimtinai politinis.

KT pats save savo nutarimu paskelbė (teisingai, žinoma) teismu, bet lieka vienintelis teismas, kurio narių skyrimo procese nėra profesionalių teisėjų organizacijos filtro.

Tiesa, vieną iš 3 kandidatų siūlo AT pirmininkas, bet net ir tas trečdalis, kaip matėme paskutinį kartą, gali būti paveikiamas politikų. Ir dar taip, kad lieka daug negerų prisiminimų. Bei įtarimų ateičiai.

P.S.
Labai gerbiu E.Kūrį, vienas protingiausių visų laikų mūsų teisininkų. Bet kai jis pradeda viešai skelbti , kad V.Vaičaitis netinkamas eiti KT teisėjo pareigų tik todėl, kad kaip mokslininkas turi kitą nuomonę negu ta, kuri parašyta oficialiojoje KT doktrinoje , aš lieku be žado.

Mokslininkui, turinčiam savo argumentų, gali būti vienodai ką sako KT.

Ir tokia yra tikro mokslininko laikysena, o tą neigiantis, bijau, kelia didžiulę grėsmę mokslui ir demokratijai.

Kaip čia neprisiminti to paties E.Kurio kritiką E.Šileikio monografijai Alternatyvi konstitucinė teisė.

Neva, konstitucinė doktrina tik viena – oficialioji, todėl jokios alternatyvios konstitucinės teisės būti negali.

Tą sakyti mokslininkui kaip sakyti žuviai, kad vanduo tik Neryje.

Ir visa tai fone pasakojimų, kad kitas kandidatas neatitinka reikalavimų tik dėl formalių priežasčių, nes toks vienas Vyriausybės nutarimas galimai nesukuria pretendentui reikiamos eilutės jo CV.

Kokiais keistais laikais gyvename!