Jolanta Blažytė savo publikacija „Respublikoje“ „Gyvenkime savo gyvenimą“ tarsi agituoja už rūpinimąsi tik savimi.
Tačiau straipsnio autorė, vardindama savo „nežinojimus“, nutolsta nuo savo asmeninių poreikių taip toli, kad tenka suabejoti jos straipsnio antraštės prasminiu tinkamumu.
Autorė reiškia nusivylimą, kad jos įžvalgos, kurios viena po kitos tvirtinasi, nepakeitė požiūrio į tikrovę tų, kuriuos ji mato kitoje „griovio“ pusėje. To nusivylimo išdava – „…linkiu ir pačiai sau: gyventi savo gyvenimą.“
Tamsta Jolanta, kaip žmogus pragyvenęs gerokai ilgesnę už Jus laiko atkarpą, turiu Jums patarimą: matykite anos „griovio“ pusės gyventojus, bet gyvenkite su tais, kurie Jūsų pusėje.
Jeigu Jūsų pusėje gyvenanti bendruomenė ilgainiui pradės jaustis jaukiai ir oriai, anoje „griovio“ pusėje liks tik svetimpročiai, kuriems gerai, kai kaimynui blogai. Mano nuomone, negerai, kad tam penktadaliui tėvynainių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, Jūs linkite gyventi savo gyvenimą.
Senolių išmintis byloja: nėra kelio į laimę – kelionė teisinga kryptimi yra laimė. Deja, dabartinė Lietuvos „valdžia“ renkasi stagnacinį konformizmą, o ne kelionę į pažangesnį visuomenės savivaldos modelį. Todėl Jums reikėtų jungtis prie tų, kurie šių metų kovo 1 dieną parlamentaro Igno Vėgėlės pakviesti rinksis Kaune pasitarti, kokiu būdu sieksime sisteminių pokyčių valstybingumo kultūroje, kad kiekvienas brandus Lietuvos pilietis gyventų ne savo, o mūsų gyvenimą.
Redakcijos prierašas: publikacijoje yra pareikšta asmeninė autoriaus nuomonė.
Kam rūpi kažkokia madam Užрiskich?