Jonas Grigas. Nuostabūs sunkmečių išradimai arba COVID-19 pandemija paskatins išgyvenusios visuomenės pažangą

Sakoma, kad net juodžiausi debesys turi sidabrinį pamušalą. Sunkiausi laikai pagimdė daug puikių išradimų. Gal ir COVID-19 pandemija atneš naujų inovacijų?

Maro epidemija, prasidėjusi 1346 metais, Eurazijoje ir Afrikoje nusinešė apie 200 milijonų gyvybių. Labai sumažėjo rankraščius perrašinėjusių vienuolių skaičius, atpigo popierius, o tai paskatino 1440 metais spausdinimo mašinų atsiradimą. Epidemijos kartojosi iki 19 amžiaus. 1665 metais ji nušlavė ketvirtį Londono gyventojų. Kilus maro epidemijai ir užsidarius Kembridžo universitetui, jo studentas Izaokas Niutonas, sugrįžęs į gimtąjį Vulstorpą, sukūrė gravitacijos teoriją.

Napoleono karai nuo 1793 iki 1815 metų pagimdė pirmąją greitąją pagalbą arklių traukiamais vežimais ir lauko ligonines, o taip pat maisto konservus.

Choleros pandemijos metu Londone 1854 metais gydytojas John Snow nustatė, kad liga kyla iš užteršto vandens ir sukūrė epidemiologijos mokslą.

Didžiosios depresijos metu nuo 1873 iki 1896 metų Tomas Edisonas sukūrė elektros lemputę. Anglų ir airių kilmės inžinierius Šarlis Algernonas Parsonas 1884 užpatentavo garo turbiną elektros gamybai. Atsirado šaldytuvai, o vokietis Karlas von Linde 1895 metais suskystino orą.

Daug inovacijų atsirado Pirmojo pasaulinio karo metais. Tai užtrauktukai, sintetinė guma, kuri atnešė daugybę taikymų. Naujosios Zelandijos chirurgas Haroldas sukūrė plastinę chirurgiją. Buvo nustatytos kraujo rūšys, pradėtas kraujo perpylimas. Orvil Wright sukūrė nepilotuojamą skraidymo aparatą ir lėktuvą. Vokiečių chemikai Fritz Haber ir Carl Bosch 1917 metais sukūrė būdą iš oro azoto gaminti azoto trąšas. Ispaniškojo gripo pandemija 1918 metais pražudė daugiau žmonių, nei Pirmasis pasaulinis karas, bet britų bakteriologas Fred Griffith sukūrė vakciną nuo gripo.

Kitos depresijos metais trečiajame dešimtmetyje „Motorola“ steigėjai Paul ir Joseph Galvin pradėjo gaminti radijo aparatus automobiliams, o King Cullen Niujorke atidarė pirmąjį prekybos centrą (supermarketą). Fizikas Chester Carlson pasiūlė fotokopijavimo proceso idėją.

Antrasis pasaulinis karas pagimdė daugybę inovacijų: pirmąjį elektroninį programuojamą skaitmeninį kompiuterį, aerozolio purškiklį karių apsaugai nuo maliarijos, pradėta penicilino masinė gamyba trilijonais vienetų, Vokietijoje sukurta reaktyvinių variklių technologija.

1945 amerikiečių fizikas Percy Spencer sukūrė mikrobangų generatorių magnetroną, kuris pagimdė radarus ir mikrobangų krosneles.

Daug išradimų pasirodė Šaltojo karo metais. Tai radijo dažnių atpažinimo kodai, kurie dabar naudojami visur, pradedant kredito ir debeto kortelėmis ir baigiant knygų ir produktų ženklinimu. Varžybos tarp JAV ir Sovietų pagimdė kosmoso programas. Sovietai 1957 metais paleido pirmąjį Žemės palydovą „Sputnik I.“ Kosminės technologijos pakeitė ryšius, oro prognozes, Žemės stebėjimą, apie Žemę dabar skraido tūkstančiai palydovų. „Texas Instruments“ inžinierius Jack Kilby 1958 metais kariniams tikslams sukūrė pirmąjį elektroninį integrinį grandyną ir davė pradžią šiuolaikiniams kompiuteriams, mobiliesiems telefonams ir daugybei kitų elektronikos prietaisų.

1961 metais rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas per 108 minutes palydovu „Vostok 1“ apskriejo aplink Žemę, o 1969 metais NASA išlaipino astronautus Mėnulyje. Šaltojo karo metais JAV Gynybos departamentas šeštajame dešimtmetyje sukūrė elektroninį ryšių tinklą ARPANET, kuris vėliau išsivystė į internetą.

1965 metais Masačiusetso technologijos institutas sukūrė elektroninį paštą. Pirmasis elektroninis laiškas ARPANET tinklu pasiųstas 1969 metais, pirmąją elektroninio pašto programą Ray Tomlinson sukūrė 1971 metais, tačiau ši technologija plačiau nebuvo naudojama iki 1990 metų. Tikėkimės, kad ir COVID-19 pandemija, nusinešusi milijonus gyvybių pasaulyje, paskatins išgyvenusios visuomenės pažangą.