Jurga lago. Būk gera, tik manęs nepalik!
Gali nieko nekalbėti, gali ateiti su skafandru, gali nesiauti, gali neapkabinti, gali nieko neatnešti, gali negerti mano arbatų.
Aš nebijau ligų, aš nebijau mirties, aš nebijau vienatvės.
Neverkiu praėjusio gyvenimo, išėjusių artimųjų. Neverkiu ir šiandienos, kuri jau atsisveikino su mano senu geru pasauliu, kai buvom klystantys, tačiau tikri, iki paskutinio kraujo lašo. Ir išvis, bendrai, aš mažai verkiu!
Jei suabejosite – mano kartos žmogų atskirsit iš vieno paprasto testo (ne covido, ne) – jam niekada nereikės aiškinti, kas iš tikrųjų yra LAISVĖ.
Mano era išeina. Švelniai trindama užmarštim Felinį, Viskontį, Roselinį. Padengdama migla Antonionį ir Bergmaną. Palikdama laikui, o ne šiandienai Š. Bartą, Vaitkų ar Nekrošių.
Šiandien ji pasiėmė Irenutę (Veisaitę).
Mano karta išsiveda “The Doors”, ir “Led Zeppelin”. “Dire Straits”, “Eagles”, “Pink Floyd” ir M. Jacksoną su ispanu J. Iglesijumi, kur dainavo apie menkę. “Metallica” ir ta su mumis išeina!
Jūsų pasaulis kitoks. Toks svetimas, kad mano smalsiam protui nebepažinus savo tuštuma.
Mes lengvai galim šiandien suklysti, rinkdami telefono numerį be akinių. Mus erzina apdeitintas Photoshopas, mes galim sutrikti, pamatę naujo modelio laptopą. Bet, atvirkščiai, negu jūs, mes niekada nesuklysime, pasirinkdami laisvę. Mes jos nepakišim po kitais vardais, prasmėmis, po ideologijomis, nes tu negali suknisti trijų dalykų: meilės, mirties ir laisvės. Ir mums niekada nekils panašūs klausimai, pvz.: “kas yra tikras menas”, arba tikra literatūra, arba tikra žvaigždė! Nes laisvės dirva – derlinga! Ten auga talentai ir ta prasme mes esam išrankūs!
Atsiprašau, bet vienintelis Mingelos “Anglas ligonis” irgi ne jūsų – jis kalba apie praeitį… Sorentino irgi ne šių pievų gyventojas!
Tik sakau – nelaisvėje žvėrys negyvena. Gyvena gyvuliai.
Va ko bijau.
Kai tau 80 metų, nevėlu išmokti anglų, ar vokiečių, bet per vėlu išmokti būti gyvuliu.
Kad nepakliūčiau iš savo sielos džiunglių į jūsų kuriamą gyvulių ūkį. Niekada nemokėsiu taip gyventi – gimęs būti vilku, nei kiaule, nei karve nemirsi.
Esu, kaip pati Lietuva – nebeturiu rytdienos, tik šiandieną. Ir esu iš tos kartos, kuriai nusispjaut į visas baimes atvirai kalbėti.
Esu iš tos kartos, kai draugystė ir meilė gydo, o ne žudo. Gal dar kažkiek geras konjakas, bendrai. Ir juokas! Juokas visada.
Šiandien, pavyzdžiui, lūžau nuo jūsų žodžio – “ekofeminizmas”. Nu tai kaip ekogaidys, ar hydrostinta!
Tik manęs nepalik.”
Mano geriausios draugės laiškas; 85 m.
Tai, kas tikra nelimpa prie laikinumo, iškreiptų prasmių irsintetinių jausmų. Aiū už tikrus žodžius.
Padėka už puikų straipsnį ir komentarus! LIETUVA ir LIETUVIŲ valstybinė kalba, istorinė atmintis ir tradicinė šeima neišnyks, kolei yra tokių žmonių kaip JŪS!
Labai ačiū už tekstą, kuriame išsakyta žmogiškosios būties esmė. Gal dar kažkuris ir iš tų, kurie apie šias šventas tiesas nebegalvoja, atsitokės.
Dešimtame amžiue lietuvių buvo daugiau , negu anglų ar lenkų. Pasaulio istorijoje lietuvių pėdsakai neišdils. Prakeiktas sovietmetis davė tokius lietuvių kalbos mokslo korifėjus kaip Jonas Kazlauskas, Jonas Palionis, , Zigmas Zinkevičius, Audronė Žiurlytė-Jakulienė-Kaukienė, Vincas Urbutis, Juozas tauta atsigaus. , Donatas Sauka, Vanda Zaborskaitė, Jurgis Lebedys, Vytauutas Kubilius, Ričardas Pakalniškis, Juozas Balčikonis, Kažys UlvydasŠventai tikiu, kad lietuvių tauta neišnyks. Kad prabus savimonė ir patriotiniai jausmai.