Jonas Grigas. Ką žada kosmoso tyrimai?

Share

Žmonija turi savo matymą apie žmonių keliones į kosmosą, Marsą, mėnulius, galingus teleskopus ir asteroidus. Per pusę amžiaus, kai žmonės nužengė ant Mėnulio, vyksta valstybinių agentūrų ir privataus verslo lenktynės kolonizuoti kosmosą.

Marsas yra puotos karalienė, penkios šalys į jį nusiuntė savo robotus, Marse nusileido „Perseverance“ – didžiausias ir pažangiausias iš visų keturių anksčiau NASA iniciatyva Marse nuleistų mokslinių tyrimų aparatų. Marsaeigis turėtų pristatyti į Žemę uolienų pavyzdžių. Jie bus pirmieji iš kitos planetos parsigabenti tokio tipo mėginiai. Portugalijos leidinys „Expresso“ rašo apie artimiausius kosmoso tyrimus. Paminėsime kai kuriuos iš jų.

Bendrovė „Starship SpaceX“ kuria daugkartinio naudojimo erdvėlaivį, kuris pakels 100 tonų krovinį iš Žemės, kuru naudodamas atšaldytą skystus metaną ir deguonį. Erdvėlaivis neš jį į „Žemės orbitą, Mėnulį, Marsą ir toliau“ už 2 milijonus dolerių. Ilonas Maskas tikisi iki 2050 metų sukurti visą laivyną milijono žmonių perkėlimui į Marsą.

NASA marsaeigis „Perseverance“ ieško gyvybės ženklų Marse, renka uolų mėginius, tiria galimybes iš jų ir atmosferos CO2 gaminti deguonį žmonėms.

„The Asteroid Impact Deflection Assessment“ yra pirmoji tarptautinė planetinės gynybos misija, išbandanti gimstančias technologijas atremti į Žemę atskrendančius asteroidus. 2022 metais NASA sudaužys mažą asteroidą stebint palydovui. Eksperimentas suteiks duomenų, kaip išvengti pavojingų asteroidų.

Madų magnatas Yusaku Maezawa sumokėjo neišpasakytą sumą išnuomoti bendrovės „SpaceX“ dar kuriamą erdvėlaivį skrydžiui 2023 metais.




NASA dar 2019 metais paskelbė, kad Tarptautinę Kosminę Stotį atvers turizmui. Už 52 milijonus dolerių „privatūs astronautai“ galės praleisti mėnesį atostogų Tarptautinėje Stotyje. Tikimasi, kad kosmoso turizmas iki 2028 metų atneš 14 milijardų dolerių pelno.

NASA „Artemis“ programa planuoja iki 2024 metų į Mėnulį nuskraidinti pirmąją moterį. Ir iki 2028 metų padėti pamatus nuolatinei žmonių bazei Mėnulyje.

Beveik milijonas asteroidų sukasi apie Saulę, kai kurie grėsmingi žmonijai. Japonų „Hayabusa2“ zondas grįžo į Žemę su vertingais asteroido „Ryugu“ mėginiais. „OSIRIS“ misija paims mėginius vieno pavojingiausių asteroidų „Bennu“, kuris gali smogti Žemei 22-me amžiuje.

Vis labiau domimasi Marso palydovais Fobu ir Deimu. Japonijos Kosmoso Agentūra planuoja aplankyti Marso palydovus ir parskraidinti jų grunto mėginių, kurie atskleis jų išteklius ir informacijos apie Saulės sistemos susidarymą.

Naujos kartos teleskopai tirs visatą neturinčiu precedento tikslumu. 2022 metais pradėsiantis veikti „Large Synoptic Survey Telescope“, 2025 metais „Extremely Large Telescope“ ir „Thirty Meter Telescope“ 2026 metais bei „Giant Magellan Telescope“ 2028 metais sukurs didžiausią ir giliausią visatos vaizdą. Orbitoje NASA „James Webb Space Telescope“ šiais metais taps „Hubble“ tesėju, o „WFIRST“ 2025 metais medžios visatos tamsiąją medžiagą ir energiją.

Vienas didžiausių asteroido žiedo asteroidų „Psyche“ yra beveik visiškai metalinis. NASA 2022 metais ruošiasi paleisti erdvėlaivį ir išsiaiškinti, ar jis yra maža planeta, ar kažkas kita.

Būsimas skrydis į Jupiterio palydovą Europą jaudina astrobiologus. Apie pusę Žemės ekosistemos gyvena giliai po paviršiumi, o Europa po ledo paviršiumi turi vandenyną, kuriame gali klestėti nežemiškoji gyvybė. NASA „Clipper“ erdvėlaivis atliks kruopščius mėnulio tyrimus, naudodamas pro ledą prasiskverbiančias radaro mikrobangas skystam vandeniui aptikti. Šio mėnulio geizeriai išmeta vandens garus į erdvę, kuriuos taip pat analizuos „Clipper.“

Saturno mėnulis Titanas yra panašus į Žemę. Jame yra tanki azoto atmosfera, metano vandenynai, vulkanai, smėlio kopos, metų laikai ir galimai mikrobinė gyvybė. NASA tikisi, kad 2026 metų „Dragonfly“ erdvėlaivio skrydis į „šį paslaptingo vandenyno pasaulį pakeis mūsų požiūrį į tai, ką mes žinome apie gyvybę visatoje.“ „Dragonfly“ nusileis Titane 2034 metais ir tyrinės jį daugiau nei 2 metus.

Dujinių planetų milžinų gausu visatoje, tačiau jos slepia daugybę paslapčių. Europos Kosmoso Agentūros erdvėlaivis „JUICE“ daugiau nei 3 metus tirs Jupiterį ir jo tris didžiausius mėnulius Ganimedą, Europą ir Calisto, kuriuose tikėtinai yra požeminio vandens. Didžiausias palydovas Saulės sistemoje Ganimeda turi ir magnetinį lauką, kaip ir Žemė.

NASA „Parker Solar Probe“ jau pradėjo suktis apie Saulę. Per sekančius 5 metus jis apsisuks 24 kartus, galiausiai įskrisdamas į Saulės vainiką (koroną). Erdvėlaivio anglies kompozitų skydas sukurtas atlaikyti 1 377 C laipsnius. Erdvėlaivis pakeis mūsų supratimą apie Saulės vainiką, atmosferą, Saulės vėją ir jų poveikį Žemei.

Kuriama robotinė važiuoklė „Shapeshifters“ klastingų tolimų Saulės sistemos vietų tyrimui, kuri turi važiuoti, skristi ir plaukti ir galėtų pati susirinkti įvairių konfigūracijų pagal poreikį, kuri turės įvairius mokslinius instrumentus ir energijos šaltinį.

Kai rusų kosminė stotis „Mir“ nukrito į Ramųjį vandenyną, 20 metų Žemės orbitoje veikia Tarptautinė Kosminė Stotis. 2022 metais Kinijos Kosminė Stotis „Tiangong“ (Dangaus rūmai) turės mokslines laboratorijas Jungtinių Tautų narėms ir gyvenamuosius kambarius trims žmonėms. Rusai kosmoso tyrimuose beviltiškai atsiliko.

Indijos Kosmoso Tyrimų Organizacija šiais metais pasiųs į kosmosą žmogiškąjį robotą „Vyommitra“ pamėgdžioti įgulos veiklą prieš pirmąjį indų skrydį „Gaganyaan“ erdvėlaiviu sekančiais metais. Indija puoselėja ambicijas tirti Saulę, Venerą ir nusiųsti erdvėlaivį į Marsą.

Komentarai :

  1. Kai atstumai visatoje matuojami šviesmečiais, energija iš vieno būvio pereina į kitą, materija irgi niekur nedingsta, aukščiau bambos vis vien neiššoksi, tad gal tikslingiau būtų neieškoti Dievo nebuvimo įrodymų, bet galų gale pradėti gyventi pagal Kristaus mokslą, filosofiškai pagrindžiantį 10 Dievo įsakymų. Kas be ko su Saulės sistema reikia susipažinti. Net jei ir būtų atrasta, kad gyvybė kažkur egzistavo, ar egzistuoja, vis vien tai neįrodytų, kad tai ne Dievo kūrinys. Jei dabar žmogus sugeba koreguoti genus, tai nereiškia, kad kada nors jis, turėdamas visus cheminius elementus iš kurių sudarytas plaukas, tą plauką iš jų sukurs. Jau nekalbant apie gyvybės sukūrimą. Manau, kad žmogus kaip besistengtų, sužinos daugiau tik tiek, kiek jam tai leis Dievulis. O robotai reikalingi tik ten, kur žmogui būti neįmanoma ar pavojinga. O per didelė robotizacija iš žmogaus darytų išsigimėlį. Manau, kad sveikas protas neleis gamybos priemonių savininkams pakeisti žmogaus protą ir raumenų darbo jėgą robotais.

    1. Manau, kad leis. Tą labai gerai iliustruoja dabartinė pasaulinė psichozė, kur visais įmanomais būdais bandoma protaujantį žmogų paversti tikru robotu, klusniai vykdančiu komandas ir net nemąstančiu gerai tai ar blogai. Jei jau žmonėms įperšama lyčių įvairovė ir visokia gėjystė ne tik kaip norma, bet ir kaip pažangi siekiamybė – manau, kad sveikas protas, kaip ir moralė jau nebe šio laikmečio orientyrai, bei prioritetas.





Comments are closed.

Share