Jonas Grigas. COVID-19 pandemija ir gyvenimas su abejone

COVID-19 pandemija įsibėgėja ir daug kam kelia nerimą. Ji susijusi su neaiškumais. Todėl daugėja visokių interpretacijų. Jei virusą matytume akimis, mes jo išvengtume. Mes nematome ne tik jo, bet ir jo simptomų kai kuriuose žmonėse.

Vengdami bendravimo su neinfekuotais žmonėmis, kurie nekelia mums pavojaus, darome žalą ekonomikai. Kartais mes atsiduriame šalia nuodingų vabzdžių (pavyzdžiui, erkių), nes mes jų nematome.

Mes žinome, kad vieną dieną mirsime, bet negalime pasiruošti tam, nes nežinome, kada tai atsitiks. Egzistenciniai neaiškumai dažnai nusitęsia iš mūsų asmeninio gyvenimo į visuomenės areną. Vietnamo karą sukėlė Tonkino įlankos incidento interpretacija ir paveikė visos kartos gyvenimą.

Galima manyti, kad fundamentinės abejonės mūsų gyvenime kyla dėl informacijos trūkumo ir kad turėdami daugiau informacijos išsklaidytume neaiškumo rūką. Tačiau kvantinė fizika, kuri yra fizinės realybės pagrindas, sako, kad yra aiškumo riba, kurią galima pasiekti. Haizenbergo neapibrėžtumo principas tvirtina, kad visada yra stebimų reiškinių neapibrėžtumas. Jeigu nustatome elektrono padėtį, lieka neapibrėžtas jo judesio kiekis.Tai reiškia, kad net jei mes atkursime visą galimą informaciją tobulu eksperimentu, vis tiek negalėsime numatyti elektrono elgesio.

Mūsų gyvenimą įtakoja masyvūs objektai, tokie kaip vairuojamas automobilis ar lėktuvas, kuriems Haizenbergo neapibrėžtumas yra nežymus. Bet atėjus informacijos technologijoms, dirbtiniam intelektui ir kvantiniam skaičiavimui, kvantinis pasaulis gali įtakoti medikų sprendimus gyvybės ir mirties situacijose.

Realybės pagrindiniai dėsniai yra tikimybiniai. Mes galime tik nustatyti skirtingų pasekmių tikimybes. Visada yra tikimybė, kad galime mirti užsikrėtę COVID-19. Lankydami vakarėlius ar koncertus nesilaikydami saugaus atstumo, žaidžiame rusišką ruletę. Dauguma išgyvens, bet kai kurie mirs.

Bet kas gali mirti nuo COVID-19. Gyvenime daug kas kyla susiliejus daugybei priežasčių, kurias sunku iššifruoti. Bet net turint daugybę duomenų mūsų galimybės gerai suprasti tikrąjį reiškinį yra ribotos.

Mokslo tikslas yra susieti priežastis su reiškiniais be išankstinio nusistatymo. Astronomija mus moko, kad planetų ir žvaigždžių judėjimas neįtakoja žmonių gyvenimo, o genetika moko, kad žmogaus gebėjimai nepriklauso nuo odos spalvos.

Yra plačios mokslinio pažinimo spragos. Todėl daugelis žmonių pasimeta susidūrę su abejonėmis gyvenime, įskaitant COVID-19 pandemiją. Juk beveik niekas neprisimena panašios pandemijos 1918 metais.

Kaip dorotis su fundamentinėmis abejonėmis, kurios grasina mūsų gyvybei?

Atsakymas yra paprastas: turime įvertinti visus mokslinius įrodymus ir priimti riziką dėl nežinomybės. Mes taip darome kaskart pereidami gatvę. Tik kvailys neitų per gatvę dėl rizikos.

Atlygis dažnai yra sąlygotas rizikos. Jūs turite šokti į vandenį, jei norite išmokti plaukti. Bet galite ir nuskęsti. Dabar geriau saugotis ir vengti viešų vietų, kol mokslininkai sukurs patikimą vakciną nuo COVID-19.