Mohammedas Haddadas
Venesuela turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas – daugiau nei penkis kartus didesnes nei Jungtinės Valstijos.
D. Trumpo administracija paskelbė planus tęsti karines operacijas prieš Lotynų Amerikos narkotikų kartelius po JAV smūgio Venesuelos laivui, per kurį rugsėjo 2 d. žuvo 11 žmonių.
Jungtinės Valstijos palaiko sudėtingus santykius su Venesuela – maždaug 30 mln. gyventojų turinčia šalimi, kurios tarpusavio ryšius formuoja ginčai dėl naftos, politikos ir saugumo.
Niekur ši įtampa nėra akivaizdesnė nei Venesuelos naftos ekonomikoje: šalis turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas, tačiau šiandien iš naftos eksporto gauna tik dalį pajamų, kurias gaudavo anksčiau.
Kiek naftos turi Venesuela?
2023 m. duomenimis, Venesueloje yra apie 303 mlrd. barelių (Bbbl) naftos – tai didžiausios žinomos atsargos pasaulyje.
Antroje vietoje yra Saudo Arabija (267,2 Bbbl), po jos – Iranas (208,6 Bbbl) ir Kanada (163,6 Bbbl). Šios keturios šalys kartu sudaro daugiau nei pusę pasaulinių naftos atsargų.
Palyginimui, Jungtinės Valstijos turi apie 55 mlrd. barelių ir užima devintą vietą pasaulyje. Tai reiškia, kad Venesuelos atsargos yra daugiau nei penkis kartus didesnės nei JAV.
Bendrai pasaulyje patvirtintos naftos atsargos, t. y. kiekiai, kuriuos galima ekonomiškai išgauti naudojant dabartines technologijas, sudaro apie 1,73 trilijono barelių.
Kur yra Venesuelos naftos telkiniai?
Didžioji dalis Venesuelos naftos atsargų sutelkta Orinoko juostoje – didžiuliame regione rytinėje šalies dalyje, apimančiame apie 55 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Čia dominuoja ypač sunki žalia nafta, pasižyminti dideliu klampumu ir tankiu, todėl ją išgauti yra gerokai sudėtingiau ir brangiau nei lengvesnes naftos rūšis. Gavybai būtini pažangūs metodai, tokie kaip garų įpurškimas ar maišymas su lengvesne žaliava.
Dėl didelio tankio ir sieros kiekio ši nafta paprastai parduodama su nuolaida, palyginti su lengvesne ir „saldžia“ žalia nafta.
Venesuelos naftos sektoriuje dominuoja valstybinė bendrovė PDVSA (Petróleos de Venezuela, S.A.), kontroliuojanti didžiąją dalį Orinoko juostos operacijų. Ilgą laiką PDVSA susiduria su senstančia infrastruktūra, investicijų trūkumu, netinkamu valdymu ir tarptautinių sankcijų padariniais, kurie riboja šalies galimybes visapusiškai išnaudoti turimus išteklius.
Vidaus kainos ir subsidijos
Venesueloje benzino kainos yra vienos žemiausių pasaulyje dėl masinių valstybės subsidijų. 2025 m. rugsėjo mėn. 95 oktaninio skaičiaus benzino kaina siekė 0,84 Venesuelos bolivaro už litrą – apie 0,04 JAV dolerio už litrą arba 0,13 JAV dolerio už galoną.
Tai tik šiek tiek daugiau nei Libijoje ir Irane, kur benzinas kainuoja apie 0,03 JAV dolerio už litrą. Palyginimui, vidutinė pasaulinė benzino kaina siekia 1,29 JAV dolerio už litrą.
Kiek naftos eksportuoja Venesuela?
Ekonominio sudėtingumo observatorijos (OEC) duomenimis, 2023 m. Venesuela eksportavo naftos už 4,05 mlrd. JAV dolerių. Tai gerokai mažiau nei kitų pagrindinių eksportuotojų: Saudo Arabijos (181 mlrd. dolerių), JAV (125 mlrd.) ar Rusijos (122 mlrd.).
Be žalios naftos, Venesuela eksportuoja ir nedidelius rafinuotų produktų – benzino, dyzelino – kiekius, tačiau šie mastai išlieka riboti dėl pasenusios perdirbimo infrastruktūros, techninių problemų ir sankcijų.
Kodėl naftos eksportas smuko?
Venesuela buvo viena iš OPEC steigėjų, organizaciją įkūrusi 1960 m. rugsėjo 14 d. Ilgą laiką ji buvo viena svarbiausių pasaulio naftos eksportuotojų, ypač po 1976 m. įvykdytos naftos sektoriaus nacionalizacijos ir PDVSA įkūrimo.
1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje Venesuela tiekė JAV apie 1,5–2 mln. barelių per dieną, tapdama vienu didžiausių Amerikos naftos tiekėjų.
Situacija pasikeitė po 1998 m., kai prezidentu buvo išrinktas Hugo Chávezas. Jo vykdyta nacionalizacija, PDVSA restruktūrizacija ir politinių tikslų iškėlimas virš ekonominių, taip pat politinis nestabilumas ir investicijų trūkumas, lėmė gavybos ir eksporto smukimą.
Padėtis dar labiau pablogėjo valdant Nicolásui Maduro, ypač po to, kai D. Trumpo administracija 2017 m. įvedė, o 2019 m. sugriežtino sankcijas. Jos faktiškai nutraukė Venesuelos naftos eksportą į JAV ir apribojo prieigą prie tarptautinių finansų.
Dėl to Venesuela didžiąją dalį prekybos nukreipė į Kiniją, taip pat Indiją ir Kubą.
Naujausi pokyčiai
2022 m. lapkritį JAV iždo departamentas suteikė „Chevron“ laikiną licenciją ribotai atnaujinti naftos gavybą ir eksportą iš Venesuelos. 2023 m. J. Bideno administracija šią licenciją pratęsė, tačiau veikla išliko griežtai apribota, kad Venesuelos vyriausybė negautų tiesioginių pajamų.
2025 m. sausį į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpo administracijai, kovą buvo įvestas 25 proc. tarifas visoms prekėms iš šalių, tiesiogiai ar netiesiogiai importuojančių Venesuelos naftą. Šiuo sprendimu siekta spausti Kiniją, Rusiją ir Indiją bei dar labiau izoliuoti N. Maduro režimą.
Tarifo poveikis buvo ribotas: Indijos „Reliance Industries“ nutraukė importą, tačiau Kinija jį tęsė.
2025 m. rugsėjo 3 d. Venesuelos naftos eksportas viršijo 900 tūkst. barelių per dieną – tai aukščiausias lygis nuo 2024 m. lapkričio. Vis dėlto jis tebėra gerokai mažesnis nei prieš sankcijas.
aljazeera.com
