Pirmuoju musulmonu JAV senatoriumi išrinktas Abdul El-Sayed tampa nauja politine žvaigžde, aplink kurią telkiasi kraštutinės kairės aktyvistai, palestiniečių organizacijos ir Izraelio politikos priešininkai.
Jonas Nedzveckas
Abdulas El-Sayedas tampa radikaliosios kairės „raudonųjų ir žaliųjų aljanso“ politine žvaigžde
JAV Senato rinkimus laimėjusio politiko pagerbimo renginyje susitiko komunistinėms idėjoms simpatizuojantys aktyvistai, musulmonų politinių organizacijų atstovai ir Izraelio priešininkai. Skambėjo raginimai išlaisvinti Palestiną „nuo upės iki jūros“, o kai kurie dalyviai jau svarstė apie naujojo senatoriaus galimybes tapti JAV prezidentu.
Praėjus vos trims dienoms po istorinės Abdul El-Sayedo pergalės JAV Senato rinkimuose, lapkričio 6-osios vakarą, 19 val. 39 min., prie prabangaus „Marriott“ konferencijų centro Čantilio mieste, Vašingtono priemiestyje, privažiavo juodas prabangus visureigis „GMC Yukon Denali“.
Automobilis sustojo prie šoninio apsaugos įėjimo. Iš priekinės keleivio sėdynės išlipęs vyras atidarė galines dureles, pro kurias pasirodė naujai išrinktas senatorius Abdulas El-Sayedas.
Apsaugos darbuotojui ranka pridengus politiką nuo aplinkinių, šis išlipo iš automobilio ir, lipdamas laiptais į pastatą, apsivilko švarką.
Demokratų partija sulaukė naujos politinės žvaigždės
El-Sayedas atvyko į ne pelno organizacijos „Arab America Foundation“ surengtą konferenciją „CONNECT Empowerment Summit“. Šios organizacijos vadovai buvo palaikę jo kandidatūrą rinkimuose.
Per artimiausias 45 minutes atsiskleidė politinių aktyvistų, organizacijų, ideologinių nuostatų ir kultūrinių veiksnių visuma, padėjusi El-Sayedui pasiekti netikėtai didelę politinę sėkmę.
Jo iškilimą paskatino vis stiprėjanti koalicija, vienijanti ne tik tradicine Demokratų partijos vadovybe nusivylusius rinkėjus, bet ir radikaliosios kairės aktyvistus, komunistinių idėjų šalininkus bei kai kuriuos islamistinius judėjimus.
Šių ideologiškai skirtingų politinių jėgų bendradarbiavimą „Fox News“ žurnalistė Asra Q. Nomani apibūdina kaip „raudonųjų ir žaliųjų aljansą“.
Komunistinių organizacijų atstovai musulmonų politiko aplinkoje
Konferencijų centro koridoriuje buvo galima išvysti vieną žinomiausių JAV radikaliosios kairės aktyvisčių – organizacijos „CodePink“ įkūrėją Medeą Benjamin. Ji vilkėjo ryškiai rožinę tuniką, aptemptas kelnes ir avėjo baltus batus.
„CodePink“ yra kairiojo politinio aktyvizmo organizacija, kurios veikla, kaip rašoma „Fox News“ straipsnyje, siejama su komunistines idėjas ir Kinijos politiką remiančiu organizacijų tinklu.
Šį tinklą finansuoja Kinijos Šanchajaus mieste gyvenantis amerikiečių verslininkas Neville’is Roy’us Singhamas. Jo finansuojamos kairiosios organizacijos yra sulaukusios JAV Kongreso ir teisėsaugos institucijų dėmesio.
Kita „CodePink“ įkūrėja Jodie Evans yra Singhamo žmona.
Šalia Benjamin buvo jos vyras ir bendražygis Tighe Barry. Jis vilkėjo tradicinio kiniško stiliaus švarką ir dėvėjo chaki spalvos Mao laikų stiliaus kepurę su penkiakampe žvaigžde – komunistinės simbolikos ženklu.
Ant jo kuprinės buvo palestinietiškos kefijos raštai ir arbūzų atvaizdai, kurie pastaraisiais metais tapo Palestiną remiančių aktyvistų naudojamais simboliais.
Benjamin ir Barry nebuvo atsitiktiniai El-Sayedo politinės aplinkos dalyviai.
Jo politinį iškilimą palaikė ir kiti žinomi Izraelio politikos priešininkai, tarp jų palestiniečių kilmės aktyvistė Linda Sarsour bei kairiųjų pažiūrų interneto komentatorius Hasanas Pikeris.
Pastarasis yra pareiškęs, kad teroristinė organizacija „Hamas“ esanti „tūkstantį kartų geresnė“ už Izraelį. Vėliau jis aiškino, kad šis pasisakymas buvo sąmoningai provokuojantis.
Penktadienio vakaro renginys leido iš arti pamatyti, kaip aplink El-Sayedą telkiasi skirtingos politinės ir ideologinės grupės.
„Raudonųjų ir žaliųjų aljansas“
„Fox News Digital“ jau anksčiau nagrinėjo vadinamąjį „raudonųjų ir žaliųjų“ organizacijų tinklą.
Raudona spalva šiame apibūdinime reiškia socialistinius, komunistinius ir kitus radikalius kairiuosius judėjimus, o žalia simbolizuoja musulmonų bei arabų politines organizacijas.
Nors šios grupės neturi vienos bendros ideologijos ir nesudaro vieningos formalios organizacijos, jos vis dažniau bendradarbiauja siekdamos tam tikrų politinių tikslų.
Vienas svarbiausių jų bendradarbiavimo pagrindų – priešinimasis Izraelio politikai ir JAV užsienio politikos kritika.
Tačiau pats renginys nebuvo panašus į griežtai religinių fundamentalistų susibūrimą.
Moterys šoko ir dainavo atidengtais pečiais, palaidais plaukais. Didelė dalis renginio buvo skirta arabų kultūrai, muzikai ir bendruomenės tradicijoms.
Tai atskleidė pasaulietinį ir kultūrinį renginio pobūdį, nepaisant viešojoje erdvėje El-Sayedui keliamų klausimų dėl politinio islamo ir galimų jo šeimos ryšių su Musulmonų brolija.
Pats El-Sayedas neigia esantis šios organizacijos narys.
Vis dėlto, pasak „Fox News“, žiniasklaidoje buvo skelbta apie jo šeimos sąsajas su Musulmonų brolija, o pats politikas praeityje yra palankiai atsiliepęs apie kai kuriuos šio judėjimo vadovus.
Palestinos simboliai renginyje
Konferencijoje buvo gausu Palestinos valstybingumą remiančių simbolių. Viename stende buvo pristatytas Jinbos kaimas ir mokykla netoli Hebrono, Vakarų Krante. Lankstinuke buvo raginama stabdyti Izraelio naujakurių gyvenviečių plėtrą ir užtikrinti palestiniečių kaimų saugumą.
Kitame stende buvo siūlomos palestinietiškos kefijos, kuriose tradicinį raštą pakeitė Palestinos teritorijos kontūrai. Salės kampe buvo eksponuojami labdaros aukcionui skirti meno kūriniai. Tarp jų – menininko Hasano Munemo sukurtas medinis Palestinos teritorijos siluetas, nudažytas Palestinos vėliavos spalvomis. Pradinė šio kūrinio kaina buvo 100 JAV dolerių.
Renginyje taip pat dalyvavo Sirijos kilmės amerikiečių aktyvistė Hazami Barmada, žinoma dėl protestų prieš Izraelio politiką. Ji yra organizavusi demonstracijas Virdžinijoje, Merilande ir Vašingtone, rengusi protestus bendrovių „Palantir Technologies“ ir „Lockheed Martin“ biuruose, taip pat gyvūnų teisių organizacijos PETA patalpose.
Barmada taip pat yra viešai konfrontavusi su Joe Bideno ir Donaldo Trumpo administracijų pareigūnais, reikalaudama nutraukti JAV paramą Izraeliui. Šį vakarą ji buvo apsigaubusi palestinietiška kefija, primenančia turbaną.
Benjamin, Barry ir Barmada atsisakė atsakyti į „Fox News Digital“ žurnalistų klausimus.
Jų dalyvavimas vienoje salėje atskleidė politinį reiškinį, kurį straipsnio autorė laiko vis reikšmingesniu – socialistinių ir komunistinėms idėjoms simpatizuojančių organizacijų suartėjimą su arabų, musulmonų ir palestiniečių politiniais judėjimais.
Arabų Amerikos fondo vaidmuo
„Arab America Foundation“ įkūrė Warren Davidas ir dr. Amal David. Organizacija buvo įsteigta kaip švietimo ir kultūros fondas, siekiantis puoselėti arabų paveldą, stiprinti arabų kilmės amerikiečių ryšius ir didinti jų galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Fondas save pristato kaip nepartinę organizaciją. Tačiau jo renginiuose nemažai dėmesio skiriama politiniam dalyvavimui, rinkimų procesams ir arabų kilmės amerikiečių politinei įtakai.
Kitą dieną po El-Sayedo pagerbimo konferencijoje turėjo pasisakyti Abbasas Alawiehas ir Layla Elabed – judėjimo „Uncommitted National Movement“ vadovai. Šis judėjimas per 2024 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją ragino Demokratų partijos rinkėjus pirminiuose rinkimuose balsuoti už neįsipareigojusius delegatus, taip protestuojant prieš Bideno administracijos politiką Izraelio ir Gazos karo klausimais.
El-Sayedas šį judėjimą palaikė. Konferencijos programoje taip pat buvo Anasas Shallalas, Vašingtone veikiančio restorano ir knygyno „Busboys and Poets“ vadovas.
Šioje erdvėje yra vykę kairiųjų organizacijų renginiai, kuriuose aptartos Izraelio politika, Trumpo administracijos sprendimai ir JAV imigracijos tarnybų veikla. Tarp renginio dalyvių buvo ir Arabų Amerikos instituto įkūrėjas Jamesas Zogby, taip pat menininkai, muzikantai, verslininkai, valstybės tarnautojai ir bendruomenių vadovai.
Tačiau penktadienio vakarą pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į El-Sayedą.
Naujojo senatoriaus sutikimas
Artėjant politiko pasirodymui, jo rėmėjai rinkosi prie įėjimo į konferencijų salę. Medea Benjamin, Tighe Barry ir Hazami Barmada skubėjo iš vieno koridoriaus į kitą, mėgindami išsiaiškinti, pro kurias duris atvyks El-Sayedas. Susirinkusieji telkėsi šalia stendų, kuriuose Izraelio ir Palestinos teritorijos buvo vaizduojamos kaip viena Palestinos valstybė.
19 val. 51 min. El-Sayedas galiausiai pasirodė pro šonines duris. Salėje pasigirdo garsūs arabų tradiciniai džiaugsmo šūksniai – vadinamosios zaghrouta, dažnai skambančios per vestuves ir kitas iškilmes. Barry filmavo naujai išrinktą senatorių savo telefonu.
El-Sayedui praeinant pro Benjamin ir Barmadą, Barry nukreipė kamerą į Benjamin, kuri džiaugsmingai kilnojo rankas. Susirinkusieji plojo ir sveikino politiką, žengiantį į sceną. Tačiau dar prieš jam pradedant kalbą salėje kilo diskusija apie jo galimybes ateityje tapti JAV prezidentu.
Ar musulmonas gali tapti JAV prezidentu?
Renginio vedėja, žurnalistė Ameera David, fondo įkūrėjų dukra, papasakojo, kad po El-Sayedo rinkimų pergalės jos septynerių metų sūnus, egiptiečių kilmės amerikietis, paklausė, ar naujasis senatorius galėtų kandidatuoti į JAV prezidentus.
Salėje pasigirdo pritariantys šūksniai ir plojimai. Vedėja atsakė sūnui, kad pagal JAV Konstituciją El-Sayedas gali siekti prezidento posto ir kad tokią galimybę turi ir pats berniukas.
El-Sayedas šypsojosi.
Šios kalbos nuskambėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai politikas Federalinėje rinkimų komisijoje įregistravo naują politinės paramos komitetą „Habibi PAC“. Tai vadinamasis vadovavimo politinės paramos komitetas, atskiras nuo jo pagrindinės rinkimų kampanijos organizacijos. Toks komitetas suteikia galimybę rinkti politines aukas ir finansiškai remti kitus kandidatus bei politines organizacijas. Komiteto pavadinime panaudotas arabiškas žodis „habibi“, reiškiantis „mielasis“ arba „brangusis“.
Šį žodį El-Sayedas išpopuliarino pergalės kalboje, kreipdamasis į JAV viceprezidentą JD Vance’ą. Jis juokaudamas pavadino viceprezidentą „JD, habibi“ ir priminė, kad būtent Vance’ui sausį teks priimti jo, kaip senatoriaus, priesaiką.
Vos per tris dienas šis posakis iš rinkimų nakties pokšto tapo naujos federalinės politinės organizacijos pavadinimu. „Jūs nugalėjote juos visus“
19 val. 53 min. į sceną žengė „Arab America Foundation“ pirmininkas Issamas Andoni. Renginio vedėja jį pristatė kaip ilgametį El-Sayedo rėmėją. Andoni pečius dengė šalikas su palestinietiškos kefijos raštais ir užrašu „PALESTINE“.
Savo kalboje jis griežtai kritikavo Donaldą Trumpą, Respublikonų partiją ir tuos Demokratų partijos politikus, kuriuos laikė Izraelio interesų gynėjais. Kreipdamasis į El-Sayedą, Andoni pareiškė, kad šis įveikė visus savo politinius priešininkus.
Jis ypač pabrėžė El-Sayedo pergalę prieš Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komitetą AIPAC – įtakingą Izraelį remiančią lobistinę organizaciją. Andoni priminė, kad El-Sayedui pavyko nugalėti tiek pirminiuose, tiek visuotiniuose rinkimuose.
Pasak jo, naujasis senatorius parodė politinį tvirtumą, kokio priešininkai nesitikėjo, ir būtent tai padėjo aplink jį suburti platesnį politinį judėjimą. Andoni prognozavo, kad šis judėjimas toliau augs ir jungsis su kitomis politinėmis iniciatyvomis.
Tuomet jis prabilo apie Gazą, Vakarų Krantą ir Libaną. Kalboje nuskambėjo arabiškas žodis „sumud“, reiškiantis atkaklumą ir ištvermę. Andoni išreiškė viltį, kad Palestinos gyventojų pasipriešinimas padės pasiekti laisvą Palestiną „nuo upės iki jūros“.
Salėje pasigirdo pritariantys šūksniai. El-Sayedas tyliai klausėsi, sudėjęs rankas priešais save. Andoni pakartojo reikalavimą išlaisvinti Palestiną nuo okupacijos, sionizmo, korupcijos ir apartheido.
Ką reiškia šūkis „nuo upės iki jūros“?
Šis šūkis yra vienas prieštaringiausiai vertinamų šiuolaikinio Izraelio ir Palestinos konflikto politinių simbolių. Jo šalininkai teigia, kad tai reikalavimas užtikrinti palestiniečių laisvę, lygias teises ir nacionalinį apsisprendimą.
Tuo tarpu kritikai, tarp jų ir daugelis žydų organizacijų, šį šūkį laiko antisemitiniu, nes jis gali reikšti siekį panaikinti Izraelį kaip žydų valstybę visoje teritorijoje tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros.
Norėdama išsiaiškinti, kaip patys renginio dalyviai supranta Palestinos išlaisvinimą, „Fox News Digital“ žurnalistė kalbėjosi su organizacijų atstovais. Tarp jų buvo Abdullah Abualrubas, Amerikos ir islamo santykių tarybos (CAIR) organizatorius Virdžinijos valstijoje.
Jis pabrėžė kalbantis asmeniškai, o ne oficialiai atstovaudamas organizacijai. Abualrubas sakė palaikantis palestiniečių teisę sugrįžti į savo istorinę tėvynę. Jis aiškino, kad pats priklauso palestiniečių diasporai ir mano, jog visi palestiniečiai turi turėti teisę grįžti į savo šalį.
Paklaustas, ar ši teisė turėtų apimti ir teritorijas dabartinėje Izraelio valstybėje, jis atsakė, kad jo svajonė – taikus visų gyventojų sambūvis. Jo teigimu, įstatymų besilaikantys žydai taip pat turėtų galėti laisvai gyventi ten, kur nori.
„Fox News“ kalbinti ekspertai aiškino, kad palestiniečių nacionaliniame judėjime egzistuoja principų visuma, vadinama „thawabet“. Šie principai apima palestiniečių teisę į sugrįžimą, nacionalinį apsisprendimą ir platesnius politinius tikslus.
Pasak ekspertų, kai kurių judėjimų siūlomas vienos valstybės sprendimas reikštų esminį dabartinės Izraelio valstybės politinės santvarkos pakeitimą.
El-Sayedo atstovė spaudai neatsakė į žurnalistų klausimą, ar politikas remia vienos valstybės sprendimą ir visų palestiniečių pabėgėlių bei jų palikuonių teisę grįžti į dabartinio Izraelio teritoriją.
El-Sayedo kalba: JAV pažeidžia savo pačios sukurtas taisykles
Po Andoni įžangos El-Sayedas žengė prie mikrofono. Jis prisistatė savo visu vardu – Abdul-Rehman Mohammed El-Sayed – ir pareiškė, kad jam didelė garbė atstovauti Mičigano valstijai JAV Senate. Mičiganą jis pavadino Amerikos arabų sostine. Politikas papasakojo kelias asmenines istorijas. Jis prisiminė, kad jo vardą daugeliui amerikiečių sunku taisyklingai ištarti. Taip pat pasakojo apie savo močiutę, kuri kadaise aiškino, jog kiekvienas jo pusbrolis turi kokią nors savybę, kuria jį pranoksta.
El-Sayedas prisiminė, kad jaunystėje nusprendė sutrumpinti savo vardą Abdul-Rahman iki Abdul, nes tuo metu amerikiečiams jau buvo gerai žinomi dainininkė Paula Abdul ir krepšininkas Kareemas Abdul-Jabbaras. Kalbą ne kartą nutraukė publikos reakcijos.
19 val. 59 min. pirmoje eilėje sėdėjusi Rima Ayyash pakilo ir pradėjo tradicinius arabų džiaugsmo šūksnius. Politikas sustojo, šypsodamasis įvertino situaciją ir pajuokavo nežinantis, kaip po tokio pasirodymo tęsti kalbą. Vėliau jis perėjo prie vidaus ir užsienio politikos.
El-Sayedas pareiškė, kad JAV didybė kyla iš jos deklaruojamų idealų. Jis priminė, jog po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos aktyviai prisidėjo kuriant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Buvo įsteigtos arba sustiprintos tarptautinės institucijos, tarp jų Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija ir tarptautiniai teismai. Tačiau, jo teigimu, JAV vėliau pačios tapo vienomis pagrindinių tų principų pažeidėjų.
Politikas kėlė klausimą, kodėl amerikiečiams, raginantiems savo valstybę laikytis pačios deklaruojamų demokratijos ir tarptautinės teisės principų, tenka susidurti su politiniu pasipriešinimu.
Panašumai su Kiniją remiančių kairiųjų retorika
Straipsnio autorė atkreipia dėmesį, kad El-Sayedo kritika JAV vadovaujamai tarptautinei tvarkai primena kai kuriuos Neville’io Roy’aus Singhamo pasisakymus.
Singhamas, kurio finansuojamas tinklas remia „CodePink“ ir kitas kairiąsias organizacijas, anksčiau yra kritikavęs Vakarų valstybių politinį vaidmenį pasaulyje.
Viename pasisakyme jis teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo sukurta tarptautinė tvarka grindžiama klaidingu istoriniu pasakojimu. Jis ragino kurti naują pasaulio tvarką, paremtą daugiašališkumu, kurį propaguoja Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Kinijos komunistų partija.
Singhamo teigimu, tokiai tvarkai sukurti reikėtų peržiūrėti nusistovėjusius Antrojo pasaulinio karo istorijos vertinimus. „Fox News“ atkreipia dėmesį į šių pasisakymų ir El-Sayedo retorikos panašumus.
Tačiau panaši tarptautinės politikos kritika savaime neįrodo bendro ideologinio ar organizacinio vadovavimo.
Izraelio kritika ir palestiniečių teisės
Savo kalboje El-Sayedas daug dėmesio skyrė Palestinos gyventojų padėčiai. Jis klausė, kodėl negalima reikalauti visiems žmonėms vienodų teisių į taiką, orumą ir apsisprendimą. Politikas pabrėžė, kad palestiniečių vaikai turi turėti galimybę augti savo protėvių žemėje nebijodami, jog ant jų namų nukris JAV mokesčių mokėtojų lėšomis apmokėtos bombos. Jis taip pat pareiškė, kad Amerikos gyventojų mokesčiai neturėtų būti naudojami genocidui, apartheidui ir karams finansuoti.
Tokie pasisakymai sulaukė audringo publikos palaikymo.
Straipsnio autorė pažymi, kad El-Sayedo vartojami politiniai šūkiai ir argumentai sutampa su dalies „raudonųjų ir žaliųjų aljanso“ aktyvistų retorika.
Tarp tokių aktyvistų ji mini Benjamin, Barry ir Barmadą.
Tuo pat metu pats El-Sayedas savo poziciją grindė universalių žmogaus teisių, orumo ir apsisprendimo principais.
Konfliktas su „Fox News“ žurnaliste
Kol El-Sayedas kalbėjo apie visuomenę, kurioje visiems žmonėms būtų užtikrintos vienodos galimybės ir teisės, dalis jo šalininkų ėmė trukdyti „Fox News Digital“ žurnalistei dirbti renginyje.
Pasak straipsnio autorės, keli aktyvistai mėgino apriboti jos filmavimo galimybes ir reikalavo pasitraukti nuo scenos. Tuo metu kitiems žiniasklaidos atstovams buvo leidžiama laisvai būti toje pačioje vietoje.
Tarp žurnalistei priekaištavusių asmenų buvo Omaras Kurdi, konferencijos pranešėjas, dainininkas ir reabilitacijos srityje veikiančios ne pelno organizacijos vadovas iš Sinsinačio. Prieš tai jis buvo kalbėjęsis su Barmada.
Kurdi 2025 metų spalį paskelbė dainą „I Am Palestinian“, kurios vaizdo klipe naudoti protestų prieš Izraelį kadrai. Dainoje kartojamas šūkis apie Palestinos išlaisvinimą nuo upės iki jūros. Į konfliktą įsitraukė ir fondo pirmininkas Andoni.
Jis klausė, kodėl „Fox News Digital“ rengia reportažą apie kultūrinį renginį, kuris, pasak jo, nesąs politinis. Galiausiai įsikišo fondo įkūrėjai ir pareikalavo nutraukti žurnalistės persekiojimą.
Šis epizodas išryškino prieštaravimą tarp renginyje skambėjusių kalbų apie demokratiją ir kai kurių dalyvių elgesio su nepalankiai vertinama žiniasklaida.
Naujojo senatoriaus politiniai prioritetai
Po El-Sayedo kalbos „Fox News Digital“ žurnalistai paklausė fondo pirmininko Issamo Andoni, kokių sprendimų jis pirmiausia tikisi iš naujai išrinkto senatoriaus.
Andoni nedvejodamas atsakė, kad svarbiausias prioritetas turėtų būti JAV paramos Izraeliui mažinimas. Ypač jis pabrėžė karinę paramą. Pasak jo, arabų kilmės amerikiečių bendruomenei tai vienas svarbiausių politinių klausimų.
Andoni pripažino, kad pats El-Sayedas rinkimų kampanijoje daug kalbėjo ir apie kitus dalykus, tarp jų visuotinę sveikatos apsaugos sistemą „Medicare for All“. Tačiau fondo pirmininkas sakė, kad jeigu galėtų pats patarti senatoriui, pirmiausia siūlytų siekti nutraukti karinę paramą Izraeliui.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad renginio dalyviai neaptarė tuo metu Trumpo paskelbto sprendimo dėl JAV kasmetinės paramos Izraeliui nutraukimo. Andoni neslėpė ir palankaus požiūrio į galimą El-Sayedo kandidatavimą JAV prezidento rinkimuose. Jis teigė norėtų matyti tokį politinį žingsnį, tačiau kartu suabejojo, ar Amerikos visuomenė jau pasirengusi musulmonų kilmės prezidentui.
Musulmonų organizacijų finansinė parama
Vienu svarbiausių „Fox News“ tyrimo objektų tapo El-Sayedo politinės kampanijos ryšiai su Amerikos ir islamo santykių taryba CAIR. Ši organizacija oficialiai veikia kaip ne pelno institucija ir tiesiogiai neremia politinių kandidatų. Tačiau atskiras jos politinio atstovavimo padalinys „CAIR Action“ viešai parėmė El-Sayedo kandidatūrą.
Be to, su šia organizacija susijęs nepriklausomas politinių kampanijų fondas „Unity and Justice Fund“ jo rinkimų kampanijai paremti išleido daugiau kaip 445 tūkstančius JAV dolerių.
„Fox News Digital“ atlikta finansinių duomenų analizė taip pat parodė, kad dabartiniai arba buvę CAIR darbuotojai bei vadovai El-Sayedo rinkimų kampanijai paaukojo daugiau kaip 100 tūkstančių JAV dolerių. CAIR atstovas Abdullah Abualrubas pabrėžė, kad taryba ir jos politinės veiklos padaliniai turi skirtingą teisinį statusą. Paklaustas, kodėl organizacijai artimi politiniai judėjimai remia El-Sayedą, jis aiškino, kad jiems svarbi didesnė parama palestiniečiams.
Kalbėdamas savo vardu, Abualrubas taip pat išreiškė norą nutraukti, jo vertinimu, genocidą ir JAV mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą karinėms operacijoms finansuoti.
Konferencijos metu CAIR stende buvo dalijami lankstinukai, aiškinantys piliečių teises susidūrus su teisėsaugos pareigūnais. Vienas pagrindinių patarimų buvo priminimas apie teisę tylėti.
Ne visi rėmėjai vadovaujasi užsienio politikos motyvais
Nors renginyje daug kalbėta apie Izraelį ir Palestiną, ne visi dalyviai El-Sayedo politinį iškilimą pirmiausia siejo su Artimųjų Rytų konfliktu. Vašingtono gyventojas, buvęs profesionalus lenktynininkas Willas Langhorne’as sakė jaučiantis didelį susidomėjimą naujuoju politiku. Tačiau jis manė, kad kalbos apie prezidento rinkimus kol kas yra pernelyg ankstyvos.
Pasak Langhorne’o, svarbiausi El-Sayedo politinės kampanijos klausimai buvo visuomenės įtrauktis, Mičigano gyventojų gerovė, sveikatos apsauga ir pragyvenimo išlaidos. Jis pabrėžė, kad nors daugelis stebėtojų daug dėmesio skiria užsienio politikai, El-Sayedo ryšį su Mičigano rinkėjais pirmiausia lėmė vidaus politikos klausimai.
Kitas renginio dalyvis, egiptiečių kilmės amerikietis Mohammedas Al-Bidawi, naujojo senatoriaus sėkmėje įžvelgė platesnę simbolinę reikšmę. Jo nuomone, jau vien tai, kad politikas, kurio vardas Abdul-Rahmanas, gali būti rimtai svarstomas kaip galimas JAV prezidentas, rodo amerikiečių visuomenės pokyčius. Al-Bidawi aiškino, kad net jeigu toks kandidatas nelaimėtų prezidento rinkimų, pati galimybė kandidatuoti reikštų musulmonų ir arabų kilmės amerikiečių politinį lygiateisiškumą.
Kitas dalyvis, prisistatęs Hishamu ir sakęs esantis kilęs iš Palestinos, ragino neskubėti. Jo nuomone, El-Sayedas pirmiausia turėtų įrodyti savo sugebėjimus dirbdamas JAV Senate. Tik po to būtų galima rimtai svarstyti apie aukštesnes politines pareigas.
Kultūrinė šventė ir politiniai šūkiai
Politines kalbas nuolat keitė muzikiniai pasirodymai, tradicinės dainos ir arabų kultūros elementai. Vienu metu pirmoje eilėje sėdėjęs populiarus Jordanijos dainininkas Hussamas Allabadas atsistojo ir pradėjo tradicinę jordanietišką liaudies dainą. Jis filmavo save telefonu, o publika prisijungė prie ritmiškų dainos priedainių, plodama rankomis. Tokios dainos, vadinamos ahāzīj, tradiciškai atliekamos vestuvėse ir kitose bendruomenės šventėse.
El-Sayedas vėliau sugrįžo prie savo rinkimų pergalės reikšmės. Jis pareiškė, kad Mičiganas įrodė, jog arabų kilmės amerikiečiai yra neatskiriama Jungtinių Valstijų dalis. Politikas dar kartą pabrėžė paramą demokratijai, tarptautinei teisei ir pasipriešinimą tam, ką jis vadino genocidu. Jo teigimu, JAV mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami pačių amerikiečių gerovei, o ne kitų valstybių karinei technikai ir ginkluotei įsigyti.
Po kalbos fondas įteikė El-Sayedui pirmąjį savo įsteigtą „Pathbreaker Award“ apdovanojimą, skirtą asmeniui, atveriančiam naujas galimybes bendruomenei.
„JD HABIBI“ – naujas politinis simbolis
Praėjus maždaug 40 minučių nuo El-Sayedo atvykimo, vakaro politinės ir kultūrinės temos susijungė į simbolinį epizodą. 20 val. 20 min., kai fondo valdybos nariai fotografavosi su politiku, vienas jo rėmėjų įteikė jam beisbolo kepuraitę. Ant kepuraitės buvo užrašas „JD HABIBI“.
El-Sayedas įdėmiai apžiūrėjo užrašą ir plačiai nusišypsojo. Pergalės naktį nuskambėjęs pokštas apie JAV viceprezidentą JD Vance’ą jau buvo tapęs politinės atributikos dalimi. Užsidėjęs kepuraitę El-Sayedas paliko sceną ir nuėjo prie šoninio išėjimo.
Savanoriai sudarė apsaugos koridorių, kad politikas galėtų praeiti pro susirinkusius rėmėjus. Prie išėjimo jo laukė tas pats juodas „GMC Yukon Denali“ visureigis.
„Fox News Digital“ žurnalistai dar kartą paklausė, kodėl jis įsteigė „Habibi PAC“ ir ar ketina siekti JAV prezidento posto. El-Sayedas trumpam sustojo, pažvelgė į kamerą ir parodė kepuraitės užrašą. Tačiau į klausimą dėl prezidento rinkimų atsakė neigiamai.
Jis pabrėžė norintis dirbti Mičigano valstijai atstovaujančiu JAV senatoriumi. Po to įsėdo į automobilį.
Apsaugos darbuotojai leido jam užbaigti atsakymą ir tik tada uždarė dureles.
20 val. 24 min., praėjus 45 minutėms nuo atvykimo, visureigis išvažiavo.
Politinis aktyvizmas nesibaigė pasibaigus renginiui
El-Sayedui išvykus, konferencijų salėje toliau skambėjo muzika. „CodePink“ įkūrėja Medea Benjamin šoko kartu su kitais renginio dalyviais, grojant prancūzų ir alžyriečių kilmės dainininkui Nadirui Benmansourui. Buvęs televizijos „Al Jazeera“ biuro vadovas Abderrahimas Foukara paskelbė jos šokio vaizdo įrašą. Jį pavadino pasakojimu apie protestą ir šventę. Tačiau politinis aktyvizmas tęsėsi ir po renginio.
Šeštadienio vakarą Hazami Barmada kartu su kitais aktyvistais surengė protesto akciją per Vašingtono „Capitals“ ledo ritulio rungtynes. Aktyvistai išskleidė Izraelio vėliavą, išteptą kraują primenančiais raudonais dažais. Ant jos buvo užrašas „ISRAEL KILLS“ – „Izraelis žudo“.
Dalis sporto renginio žiūrovų pasipiktino ir šaukė protestuotojams pasišalinti. Barmada vėliau socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo šią protesto akciją.
Sekmadienio vakarą Medea Benjamin socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė kruopščiai sumontuotą vaizdo įrašą iš penktadienio renginio. Jo pavadinimas skelbė: „NAUJA AUŠRA KONGRESE“.
Įraše buvo parodyti svarbiausi renginio momentai, tarp jų ir Tighe Barry nufilmuoti kadrai, kuriuose Benjamin džiaugsmingai kelia rankas El-Sayedui žengiant į sceną. Benjamin teigė, kad naujieji politiniai įvykiai suteikia vilties.
Politinė naujosios koalicijos reikšmė
Asros Q. Nomani reportaže išryškėja reiškinys, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių Jungtinių Valstijų politiniam gyvenimui. Naujai išrinktas senatorius Abdulas El-Sayedas tampa simboline figūra, aplink kurią telkiasi skirtingos ideologinės grupės – nuo socialistų ir komunistinių idėjų šalininkų iki musulmonų politinių organizacijų bei palestiniečių aktyvistų. Jų pasaulėžiūros ne visais klausimais sutampa. Pasaulietinė marksistinė ideologija ir religiniais principais grindžiami islamistiniai judėjimai turi esminių filosofinių skirtumų. Tačiau politinėje praktikoje šiuos skirtumus gali nustelbti bendri tikslai.
Vienas ryškiausių jų – pasipriešinimas Izraelio politikai, JAV užsienio politikos kritika ir siekis pakeisti nusistovėjusius tarptautinės politikos santykius. Šių judėjimų bendradarbiavimas taip pat atskleidžia stiprėjantį nepasitenkinimą tradicine Demokratų partijos politine vadovybe.
Vis dėlto svarbu atskirti El-Sayedo paties deklaruojamas politines pažiūras nuo jo rėmėjų ideologinių įsitikinimų. Tai, kad jo politinę kampaniją palaiko radikaliosios kairės ar musulmonų politinio aktyvizmo organizacijos, savaime nereiškia, jog politikas pritaria visoms jų ideologinėms nuostatoms. Tačiau tokios organizacinės ir finansinės sąsajos kelia klausimų dėl būsimos jo politinės veiklos krypčių bei įtakos Demokratų partijos vidaus politikai.
El-Sayedo pergalė parodė, kad vadinamasis „raudonųjų ir žaliųjų aljansas“ gali tapti ne vien protestų judėjimu, bet ir realia rinkimine politine jėga. O tai reiškia, kad JAV politikoje formuojasi nauja koalicija, kurios įtaka gali gerokai peržengti vienos valstijos ar vienų rinkimų ribas.
Parengta pagal foxnews.com
