Jared Keller
Redaktoriaus pastaba: ši istorija iš pradžių pasirodė „Laser Wars“ – naujienlaiškyje apie karinius lazerinius ginklus ir kitas futuristines gynybos technologijas.
JAV kariuomenė vėl siekia dislokuoti ore veikiančius nukreiptos energijos ginklus, kad atremtų grėsmes šalies oro erdvei, teigė Gynybos departamento priešraketinės gynybos vadovas.
Kalbėdamas su Kongreso nariais per Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų strateginių pajėgų pakomitečio posėdį balandžio 15 d., skirtą Pentagono planuojamai priešraketinės gynybos veiklai 2027 finansiniais metais, JAV priešraketinės gynybos agentūros direktorius, oro pajėgų generolas leitenantas Heathas Collinsas, pareiškė, kad jo organizacija „yra visiškai pasirengusi“ „įtraukti nukreiptą energiją į kovą“. Tai apima tokių ginklų integravimą į nepilotuojamas platformas, skirtas vidaus oro gynybai nuo priešiškų raketų ir dronų.
„Mes tikrai skiriame daugiau dėmesio potencialiai žaidimą keičiančioms nukreiptos energijos galimybėms nepilotuojamose platformose“, – sakė Collinsas, atsakydamas į kongresmeno Gabe’o Vasquezo klausimą dėl šių ginklų diegimo.
„Oro platforma yra tai, į ką sutelkiame dėmesį, kad galėtume perkelti šį pajėgumą į kovos liniją ir sumažinti bepiločių orlaivių bei kitų galimų oro grėsmių skaičių.“
Nors Collinsas nenurodė konkrečių technologijų, jo rašytiniame pareiškime pažymima, kad agentūra „spartina operatyvinį didelės energijos lazerių naudojimą įvairiose platformose“, siekdama pridėti „kritinį, nekinetinį sluoksnį“ prie esamos JAV priešraketinės gynybos architektūros.
Neaišku, kiek MDA planuoja skirti šioms pastangoms. 2027 finansinių metų Pentagono biudžeto projekte, kurio vertė siekia 1,5 trilijono dolerių, numatyta didesnė parama nukreiptos energijos tyrimams, tačiau konkrečių programų, susijusių su šia agentūra, dokumentuose nėra aiškiai įvardyta.
Pentagonas lazerinius ginklus oro gynybai tiria dar nuo 1970-ųjų, kai JAV oro pajėgos vykdė „Airborne Laser Laboratory“ (ALL) programą. 2010 m. „Boeing 747“ pagrindu sukurtas YAL-1 lazerių demonstratorius sėkmingai sunaikino kelias balistines raketas, tačiau jau 2011 m. programa buvo nutraukta dėl didelių kaštų ir technologinių iššūkių.
Per pastaruosius dešimtmečius lazerinėms technologijoms pažengus – nuo didelių cheminių sistemų iki kompaktiškesnių kietojo kūno lazerių – vis daugiau dėmesio skiriama jų integravimui į bepiločius orlaivius.
2003 m. pradėta HELLADS programa siekė sukurti 150 kW galios lazerį, tinkamą tiek pilotuojamiems, tiek nepilotuojamiems orlaiviams, tačiau 2015 m. ji buvo sustabdyta.
MDA taip pat daugiau nei dešimtmetį bandė integruoti lazerius į dronus, tačiau 2020 m. šios pastangos sulaukė kritikos dėl techninių ir aplinkos veiksnių iššūkių.
Nepaisant technologinės pažangos, iššūkiai išlieka: reikia sukurti pakankamai galingą, bet kartu kompaktišką sistemą, galinčią veikti sudėtingomis atmosferos sąlygomis. Turbulencija ir oro sąlygos apsunkina stabilaus lazerio spindulio išlaikymą, ypač greitai judančiose platformose.
Vis dėlto susidomėjimas neišblėso. 2024 m. MDA planavo naujus bandymus, o 2025 m. JAV karinis jūrų laivynas pristatė ateities operacijų viziją su lazeriais ginkluotais dronais. Tuo pačiu „General Atomics“ pademonstravo savo „MQ-9B SkyGuardian“ ir „MQ-20 Avenger“ modelius su lazeriniais ginklais, nors jie dar nėra susieti su konkrečiomis programomis.
Lazeriniai ginklai vilioja dėl mažos šūvio kainos, didelio veikimo greičio ir praktiškai neribotos „šovinių“ atsargos.
Tačiau istorija rodo, kad tokios iniciatyvos dažnai susiduria su technologiniais ir finansiniais sunkumais. Ankstesnės programos, tokios kaip AHEL ir SHiELD, nepasiekė net bandymų ore etapo.
Ar šį kartą JAV priartės prie proveržio, ar tai bus dar vienas eksperimentinis ciklas – kol kas neaišku.
Tačiau viena aišku: JAV kariuomenė dar kartą pasirengusi ieškoti atsakymo – net jei tai reikš sudėtingą kelią.
defensenews.com
