ES puola dešiniųjų aljansą – AfD partijos frakcija rizikuoja prarasti finansinę paramą

ES Europos partijų priežiūros institucija pradėjo procesą, dėl kurio dešiniųjų nacionalistų partijų aljansas „Suverenių Tautų Europa“ (ESN) gali prarasti savo, kaip Europos partijos, statusą – taigi ir finansinę ES paramą. Proceso fone – politiškai įkrauti kaltinimai, kad kelios organizacijos narės pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes.

ES institucija, prižiūrinti Europos partijas ir fondus, dabar abejoja, ar ESN atitinka veiklos ir finansavimo ES lygmeniu reikalavimus. Pagal reglamentus, partijos privalo gerbti tokius principus kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė ir mažumų apsauga.

Išsamioje ataskaitoje institucija atkreipia dėmesį į tai, ką ji apibūdina kaip pasikartojančius ekstremizmo, diskriminacijos ir antidemokratinių pozicijų apraiškas keliose partijose, priklausančiose ESN bendradarbiavimo tinklui. Pačios ESN partijos narės teigia, kad yra „įsipareigojusios ginti Europos tapatybę, kultūrą ir nepriklausomybę, o kartu dirba siekdamos išsaugoti laisvę ir stiprinti nacionalines valstybes“.

Dėmesio centre – AfD

Vokietijos nacionalistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) yra pagrindinė ESN varomoji jėga; šis aljansas buvo įkurtas po 2024 m. ES rinkimų. Aljansą sudaro partijos iš kelių ES šalių, tarp jų – Bulgarijos „Atgimimas“, Lenkijos „Konfederacija“, Nyderlandų „Demokratijos forumas“ ir Eriko Zemūro (Éric Zemmour) iš Prancūzijos „Atkovojimas“ (Reconquête).

AfD partijai skiriamas ypatingas dėmesys po to, kai Vokietijos saugumo tarnyba priėmė prieštaringą sprendimą, kuriuo šią partiją anksčiau priskyrė prie kraštutinių dešiniųjų. Nors teismas vėliau panaikino šį priskyrimą, kartu jis nusprendė, kad tam tikros partijos programos dalys prieštarauja žmogaus orumo ir religijos laisvės principams.

Vokietijos politikai anksčiau svarstė galimybę kreiptis į šalies Konstitucinį Teismą dėl oficialaus AfD uždraudimo. Tai buvo padaryta po to, kai nepavyko demokratinėmis priemonėmis sustabdyti partijos populiarumo augimo. Apklausos rodo, kad tarp Vokietijos rinkėjų AfD šiuo metu yra populiariausia partija – tai kontrastuoja su kairiųjų liberalų partijos klijuojamomis etiketėmis.

Socialiniai tinklai ir teismo bylos kaip įrodymai

Institucijos dokumentacijoje yra teismo sprendimų, ekrano kopijų ir partijos narių atstovų pareiškimų. Joje, be kita ko, randama imigracijai priešiškos retorikos, tariamai antisemitinių pareiškimų ir kritiškų įrašų, nukreiptų prieš LGBTQI+ judėjimą.

Vienas iš pavyzdžių susijęs su Lenkijos partijos „Konfederacija“ politiniu veikėju, kuris socialiniuose tinkluose parašė, kad „izraeliečiai yra nusikaltėlių tauta“ – šis pareiškimas, kaip matyti iš dokumentų, vėliau buvo platinamas ir pačios partijos. Tuo pačiu metu kairiųjų liberalų Izraelis dabar nuolat kaltinamas nusikaltimais dėl gynybinio karo, kurį jis veda prieš teroristų organizaciją „Hamas“ Gazos ruože po 2023 m. spalio mėn. įvykdytų masinių žudynių.

Tuo pačiu metu Bulgarijos partija „Atgimimas“ kaltinama glaudžiu bendradarbiavimu su Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“, o taip pat ryšiais su smurtiniais protestais ir išpuoliais prieš ES institucijas Sofijoje 2025 m. Nuo tada, kai šalis įsiveržė į Ukrainą, „rusų kortos“ iškėlimas politinėse diskusijose tapo įprastas reiškinys, tačiau įrodymams reikalavimai dažnai nėra dideli.

Gali prarasti milijoninę paramą

Pagal planus, ESN 2026 m. turėtų gauti kiek daugiau nei du milijonus eurų ES finansavimo. Jei procesas tęsis ir partija bus išregistruota, išnyks ir finansavimas, ir oficialus jos, kaip Europos partijos, statusas.

Tačiau Europos Parlamento parlamentinė grupė tiesiogiai nepaveikiama. ESN nariai gali ir toliau dalyvauti parlamento posėdžiuose, tačiau neturėdami organizacinės struktūros ir išteklių, kurie suteikiami pripažintai Europos partijai.

Liko keli žingsniai

Kad procesas būtų tęsiamas, viena iš ES institucijų – Parlamentas, Komisija arba Ministrų Taryba – turi oficialiai paprašyti atlikti tyrimą. Tada ESN bus suteikta galimybė atsakyti į kaltinimus, o tada nepriklausomas ekspertų komitetas pateiks savo nuomonę.

Tik tada institucija gali priimti sprendimą išbraukti partiją iš registro. Tokį sprendimą savo ruožtu galima sustabdyti, jei Europos Parlamentas arba Ministrų Taryba per tris mėnesius pareikš prieštaravimus.

ESN vadovybė iki šiol atsisakė prisiimti atsakomybę už atskirų narių partijų pareiškimus, tačiau tuo pačiu teigia norinti ginti pagrindines ES vertybes per „dialogą“.

Samnytt.se