Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (XXXIII)

Jeigu jūs matėte Vilniaus gatvėmis bėgantį žmogeliuką, sparčiai minantį kojomis, ir jį besivejantį plikį, neapsigaukite, priekyje bėgantis buvo žydų tautybės asmuo, kuriam į užpakalį bandė įlįsti, prisivijęs, Valatka (arba Gelūnas, o gal Žalimas).

Nieko nesakykite, net žydui nepatinka svetimkūnis užpakalyje.

Net išlikę Lenino paminklai tuo metu Nemenčinėje ir Grūto parke bandė pasprukti, nešdami savo akmeninius užpakalius kuo toliau.




*

Lietuvos žurnalisčių profesionalių asociacijos (LŽPA, liaudyje vadinamos „žopa“) tikrosios narės, neturėdamos tradicinio organo, skirto apipjaustymui, solidarumo vardan apsipjaustė savo didžiąsias lytines lūpas.

Nieko nesakykite, tuo metu Lietuvoje net mažiausia moteriškaitė turėjo didžiąsias lytines lūpas.

*

Nacionalinio pašlemėko Nr.1 rinkimus be konkurso laimėjo Gelūnas, nes tuo metu Valatka ir Žalimas buvo išvykę į Izraelį dalyvauti nacionaliniame gražuolių konkurse.

Nieko nesakykite niekam.

*

Kiekvieną rytą pabudęs apsičiupinėju savo kūno paslėpsnius, tikrindamasis – ar per naktį neužaugo antisemito uodega arba kokia nors kita atauga, neduokDie, didžiosios antisemito lytinės lūpos.

Nuėjęs praustis išsispaudžiu kiekvieną spuogą.

Nieko nesakykite niekam, kad dėl to keliuosi anksčiau už savo žmoną.

*

Lietuvoje tokiam Gelūnui buvo išduotas unikalus pasas, kurio grafoje apie žmogaus tautybę buvo pažymėta: Ne-žydas.

Niekam neprasitarkite.

*

O toks Bumblauskas savo ruožtu įrodinėjo, kad lietuviai antisemitai niekada nepasistatys paminklo Vyčiui, nes „nemoka nusilipdyti arklio“ (citata). Nepacituota užkulisiuose skambėjo maždaug tokia mintis: negalima užimti vietos, kur ankščiau ar vėliau bus atkurtas paminklas Muravjovui-Korikui, jojančiam ant arklės. Nereikėjo nieko sakyti, visi suprato be žodžių, kad arklė bus nulipdyta „iš natūros“, pozuojant Šimonytei.

*

grynojo oro beprotis
džiūsta
už grotų

grynojo proto kritikos
jau niekas
nekaito
neskaito

viskas ką sakė senieji dievai
pasirodo
buvo
tik
mitas

ir
negrabiai užsimaukšlinęs kaukę
į epsteino paveldo
banką
įžengia
antisemitas

7 KOMENTARAI

  1. Kaži kur dabar tas paminklas Korikui? Būtų tikra Grūto parko puošmena, jei tinkamai atstatytas

    1
    1
  2. Arkliški arklės nemėgėjo juokeliai. Bet ir lietuviški, kaip š karo meto lietuviško laikraštuko

    3
    2
  3. Aha, grynojo melo kritikos irgi kažin kodėl niekas nerašo? Gal yra žinančių kodėl?

    • Tik mažai skaitančių.Ir dar mažiau suprantančių.Bet kokia grynojo melo kritika nepaminint grynos tiesos,jau yra melas ir nusipelno kritikos.

      Melas yra jo prigimtis, o ne atsitiktinumas, nes jis yra melo tėvas ir tiesos priešininkas.

      „Dabar teisiamas šitas pasaulis.
      Dabar šio pasaulio kunigaikštis
      bus išmestas laukan”(Jn12-31)

      „Jūsų tėvas – velnias,
      ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas.
      Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys
      ir niekuomet nesilaikė tiesos, –
      jame ir nėra buvę tiesos.
      Skleisdamas melą,
      jis kalba, kas jam sava,
      nes jis melagis ir melo tėvas.(Jn8-44)

      • Na, na, bet labiau panašu, kad ne velnias, o Pasaulio Vyriausybė ir jos Kunigaikštis arba kitaip Fiureris, taip suprantamiau, yra mūsų tėvas – zubrylų tėvas, vakcinuotų-edukuotų tėvas, kurio nei kritikuot, nei pabart nevalia, o klauptis ir tenkint jo užgaidas reik kaip tos dezi LRT. Agresyvi konspiracija mūsų motina, bei įmantrus deziukas. Žinoma, nesupraskite mane tiesiogiai, o perkeltine prasme. Kitaip A-bombačka gali atlėkti arba „bojevykas” pro duris įvirst. Bet tai tik mažaraščio nuomonė, ne daugiau.

  4. Pranokot pats save, gerb. Edvardai. Linkėjimai iš Kauno! PS Be pašaipos, nuoširdžiai.

    5
    6

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Apie žodžio „humanistas“ skandalingą sureikšminimą

Kai Vitkofas Putiną pavadino humanistu, visi mirtinai išsigando, pradėjo drebėti, staiga supratę, kad dabar jau gero laukti nebelieka...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Globalistinė revoliucija šitaip ryja savo vaikus

Kartais galima sutaupyti pastangų ir laiko. Kilo mintis pakomentuoti Prancūziją drebinančius įvykius. Susiruošęs apie juos rašyti prisiminiau, jog...

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...