Tautos forumo tribūna. Ar „įniršusio liūto riaumojimas“ atitolins apokalipsę?

Jonas Nedzveckas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV pradėjo „didelio masto kovines operacijas“ Irane. Trumpas paskelbė, kad siekiama sunaikinti Irano raketų infrastruktūrą, karines pajėgas ir užkirsti kelią branduolinio ginklo įsigijimui. JAV operacijai suteiktas pavadinimas „Didysis įniršis“ („Epic Fury“), o Izraelio operacija pavadinta „Liūto riaumojimas“ („Lion’s Roar“).

Apie 9 val. 27 min. vietos (6 val. 27 min. Lietuvos) laiku Irano naujienų agentūra Fars News Agency pranešė apie virtinę sprogimų sostinėje Teheranas. Pasak pranešimų, sprogimai buvo girdimi skirtingose miesto dalyse, o virš kai kurių rajonų kilo tiršti dūmai.

Televizijos kanalo Al Jazeera korespondentas, dirbantis vakarinėje Teherano dalyje, teigė girdėjęs mažiausiai du galingus sprogimus. Socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdo įrašai rodė dūmų stulpus, kylančius iš kelių sostinės vietų, o gyventojai dalijosi nerimo kupinais liudijimais apie staigius smūgius ir drebančius pastatus.

Kelios raketos pataikė į Universiteto gatvę ir Džomhouri rajoną Teheranas, netoli Islamic Revolutionary Guard Corps (IRGC) būstinės, pranešė Fars News Agency. Šie rajonai laikomi strategiškai svarbiais, todėl smūgiai sukėlė dar didesnį nerimą dėl galimų taikinių pobūdžio ir operacijos masto.

Naujienų agentūra Associated Press informavo, kad vienas iš smūgių Irano sostinėje įvyko netoli aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei biuro. Tai itin jautri vieta, simboliškai ir politiškai reikšminga Irano valdžios struktūroje, todėl toks taikinys rodo galimą siekį pademonstruoti karinį ir politinį spaudimą aukščiausiam režimo sluoksniui.

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra Tasnim News Agency taip pat pranešė apie sprogimus šiaurinėje Teherano dalyje esančiame Seyyed Khandan rajone. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti kylantys dūmai ir girdimi stiprūs sprogimų aidai.

Be sostinės, apie sprogimus pranešta ir kituose Irano miestuose: Kermanšachas, Qomas, Tabrizas, Isfahanas, Ilamas ir Karadžas, taip pat Lorestano provincija. Vietos žiniasklaida teigia, kad smūgiai galėjo būti nukreipti į karinius ar su gynyba susijusius objektus, tačiau oficialūs patvirtinimai apie tikslinius taikinius ar padarytą žalą kol kas riboti.

Tokio plataus geografijos masto atakos rodo koordinuotą ir iš anksto suplanuotą operaciją, apimančią skirtingus strateginius taškus visoje šalyje. Situacija toliau sparčiai vystosi, o informacija apie galimas aukas ir infrastruktūros pažeidimus dar tikslinama.

Izraelis paskelbė surengęs raketų smūgius 

Izraelis pirmą kartą oficialiai paskelbė surengęs raketų smūgius taikiniams Irane. Vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su „Al Jazeera“, patvirtino, kad atakos buvo vykdomos kaip bendros karinės operacijos su Izraeliu dalis. Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas regione buvo sutelkęs didelę karinę grupuotę – naikintuvus ir karo laivus – tai laikoma didžiausiu JAV kariniu telkimu Artimuosiuose Rytuose nuo 2003 metų Irako karo pradžios.

Iraelis papildomai mobilizavo 20 tūkstančių rezervistų, kurie prisijungė prie jau tarnaujančių 50 tūkstančių karių. IDF nurodė civiliams likti slėptuvėse iki atskiro oficialaus pranešimo, pabrėždama, kad būtina griežtai laikytis saugumo instrukcijų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjamin Netanyahu pareiškė, kad operacijos tikslas – pašalinti, jo žodžiais tariant, „egzistencinę grėsmę“, kurią kelia Iranas. Jis pabrėžė, kad Izraelis kartu su Jungtinėmis Valstijomis pradėjo plataus masto veiksmus prieš Irano režimą, kaltinamą siekiu įgyti branduolinį ginklą ir remti prieš Izraelį veikiančias grupuotes.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose matyti išsigandę gyventojai, skubantys į požemines slėptuves, o Tel Avivo Sourasky medicinos centre pacientai dėl saugumo buvo perkelti į automobilių stovėjimo aikštelę.

Vidaus fronto vadavietė nuolat siuntė perspėjimus į gyventojų mobiliuosius telefonus, ragindama nedelsiant vykti į saugias patalpas ir slėptuves. Pirmieji sirenų signalai nuskambėjo Tel Avive, vėliau – Jeruzalėje bei šiauriniuose ir pietiniuose šalies regionuose. Tel Avivo Beno Guriono oro uostas paskelbė, kad bus uždarytas bent iki pirmadienio, o tokios oro linijų bendrovės kaip Lufthansa laikinai sustabdė skrydžius į Izraelį ir kitus Artimųjų Rytų regionus. Ligoninės visame Izraelyje aktyvavo ekstremalių situacijų protokolus – pacientai ir operacijos perkeliami į požemines patalpas.

Tuo pat metu išeivijoje gyvenantis Irano princas Reza Pahlavi paragino Irano gyventojus ruoštis masinėms protesto akcijoms ir atsiriboti nuo dabartinio režimo, teigdamas, kad šalis išgyvena lūžio momentą.

Iranas paskelbė atsaką

Tuo tarpu Iranas paskelbė pradėjęs plataus masto dronų ir raketų atakas prieš, kaip teigiama, „konkrečius taikinius okupuotose teritorijose“ – į Šiaurės Izraelį ir JAV karines bazes Artimuosiuose Rytuose. Pirmiausia paleido raketas į Izraelį. Keliose šalies dalyse nuskambėjo oro pavojaus sirenos, o šiaurės Izraelyje gyventojai pranešė girdėję sprogimus.

Netrukus Irano pajėgos išplėtė atsakomąją operaciją ir paleido raketas į objektus, susijusius su JAV karinėmis operacijomis regione. Tarp taikinių buvo Al Udeid Air Base Katare, Ali Al Salem Air Base Kuveite, Al Dhafra Air Base Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei JAV Penktojo laivyno būstinė Bahreine. Sprogimai taip pat buvo girdėti Rijade, Saudo Arabijoje, o pranešimai rodo, kad galimi smūgiai buvo nukreipti ir prieš JAV objektus Jordanijoje.

Sprogimai buvo girdimi Bahreine, Katare, Kuveite ir Abu Dabyje. Pranešta, kad raketų atakas jau patyrė kelios JAV bazės, tarp jų Al Dhafra Air Base Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ali Al Salem Air Base Kuveite, Muwaffaq al-Salti Air Base Jordanijoje ir Al Udeid Air Base Katare.

Irano valstybinė naujienų agentūra Tasnim News Agency pranešė, kad iš viso buvo smogta 14 JAV karinių objektų regione. Ataskaitoje teigiama, jog kai kuriose šalyse JAV turi daugiau nei vieną bazę, todėl raketų ir dronų atakos neapsiribojo vienu objektu kiekvienoje valstybėje.

 Anksčiau Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahimas Azizi viešai pagrasino „triuškinančiu“ atsaku ir socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo procesą, kurio pasekmių nebegalės kontroliuoti…

Karinė operacija bus tęsiama

Savo ruožtu Izraelio ministras pirmininkas Benjamin Netanyahu pareiškė, kad karinė operacija, pavadinta „Liūto riaumojimas“, tęsis tiek, kiek reikės šalies saugumui užtikrinti. Jo teigimu, veiksmai nukreipti prieš egzistencines grėsmes ir yra būtini siekiant apsaugoti Izraelio gyventojus.

Izraelio valstybės gynybos pajėgos (IDF)pranešė, kad nuo ankstaus ryto buvo užfiksuotos mažiausiai trys iš Irano paleistų balistinių raketų bangos, nukreiptos į Izraelio teritoriją. Izraelio teigimu, per kelias valandas į jo šalį buvo paleistos mažiausiai 35 balistinės raketos.

Gynybinės sistemos buvo aktyvuotos siekiant perimti ir sunaikinti grėsmę ore, tačiau kai kuriose vietovėse pranešta apie ant žemės nukritusias raketų nuolaužas. Šiaurės Izraelyje lengvai sužeistas penkiasdešimtmetis vyras.

Abi pusės pareiškė esančios pasirengusios tęsti veiksmus tiek, kiek reikės. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi įvykių raidą, nes konfliktas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik regionui, bet ir viso pasaulio saugumui.

D. Trumpas paskelbdamas apie „dideles kovines operacijas“, pareiškė, kad JAV pradėjo masinę ir tebesitęsiančią karinę kampaniją Irane, kurios tikslas – sunaikinti Irano raketų pajėgumus ir „nušluoti nuo žemės paviršiaus“ jo raketų pramonę. Taip pat pridūrė, kad JAV ketina sunaikinti Irano karinį jūrų laivyną bei smogti infrastruktūrai, kuri, Vašingtono vertinimu, kelia neišvengiamą grėsmę regionui ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.

Pasak D. Trumpo, kariniai tikslai apima keturias pagrindines kryptis: Irano raketų pajėgumų naikinimą, smūgius kariniam jūrų laivynui, Irano remiamų ginkluotų grupuočių regione silpninimą bei galutinį užtikrinimą, kad Teheranas niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis atvirai pripažino, kad operacijos metu gali būti JAV pajėgų aukų, tačiau pabrėžė, kad veiksmai esą būtini ilgalaikiam saugumui.

Kartu JAV prezidentas pasiuntė aiškų signalą Irano kariuomenei: jei ji sudės ginklus, jiems bus suteikta amnestija, tačiau jei pasirinks kovą, susidurs su „tikra mirtimi“. Tokia retorika rodo ne tik karinį spaudimą, bet ir bandymą paveikti Irano saugumo struktūras iš vidaus.

Agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu, nurodė, kad administracija planuoja kelių dienų operaciją, o tai leidžia manyti, jog kalbama ne apie vienkartinius smūgius, bet apie platesnę, iš anksto suplanuotą kampaniją.

Al Jazeera žurnalistas Alanas Fisheris iš Vašingtono komentavo, kad D. Trumpo pareiškimai gali būti suprasti kaip bandymas „paruošti dirvą revoliucijai Irane“, primindamas 1953 metų įvykius, kai Centrine žvalgybos valdyba prisidėjo prie perversmo prieš demokratiškai išrinktą Irano ministrą pirmininką Mohammad Mosaddegh. Pasak jo, šį kartą spaudimas daromas ne slaptomis operacijomis, o atvira karine jėga.

JAV ir Izraelis savo veiksmus grindžia ilgus metus trunkančia konfrontacija su Teheranu dėl branduolinės programos ir Irano įtakos regione. Abi šalys tvirtina, kad urano sodrinimo veikla ir raketų plėtra kelia grėsmę jų saugumui, todėl, jų teigimu, smūgiai yra prevenciniai. Iranas savo ruožtu ne kartą kartojo, kad neketina kurti branduolinės bombos, o Izraelis išlieka vienintele Artimųjų Rytų valstybe, plačiai laikoma turinčia branduolinį arsenalą.

Dabartinė eskalacija įvyko netrukus po pranešimų apie pažangą Ženevos derybose, kuriose, pasak tarpininkų iš Omano, Iranas buvo sutikęs su nulinėmis urano atsargomis ir visapusišku Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) patikrinimu. Nepaisant to, Al Jazeera žurnalisto nuomone, kariniai veiksmai buvo pradėti, o JAV ir Izraelio lyderiai taip pat pareiškė, kad tai gali būti galimybė iraniečiams „perimti“ savo valstybės valdymą.

Baigdamas savo pareiškimą, D. Trumpas tiesiogiai kreipėsi į Irano gyventojus, ragindamas juos pasinaudoti, jo žodžiais, „istorine galimybe“ pakeisti valdžią. Tai rodo, kad operacija turi ne tik karinį, bet ir aiškų politinį bei strateginį tikslą, kurio pasekmės gali būti ilgalaikės ir toli siekiančios.

Tarptautinė reakcija

Omano užsienio reikalų ministras Badras Albusaidi pareiškė, kad aktyvioms ir rimtoms deryboms tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, kurioms tarpininkavo jo šalis, dėl besitęsiančios eskalacijos „vėl buvo pakenkta“. Jis paragino Vašingtoną neplėsti karinių veiksmų ir sugrįžti prie diplomatinio sprendimo paieškų, pabrėždamas, kad regionui būtinas stabilumas, o ne nauji smūgiai.

Kataras pasmerkė Irano išpuolį ir pavadino jį šiurkščiu nacionalinio suvereniteto pažeidimu, pridurdamas, kad pasilieka teisę atsakyti pagal tarptautinę teisę. Jungtiniai Arabų Emyratai anksčiau taip pat pasmerkė Irano raketų atakas, per kurias, kaip pranešta, žuvo Pakistano pilietis, ir perspėjo apie rimtas pasekmes, jei tokie veiksmai kartosis.

Europos sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas situaciją pavadino pavojinga ir paragino visas puses apsaugoti civilius gyventojus bei laikytis tarptautinės teisės normų. Ji pabrėžė, kad konfliktas gali turėti platesnių pasekmių už regiono ribų.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas, perspėjo, kad JAV, Izraelio ir Irano konfrontacija turi rimtų pasekmių tarptautinei taikai ir saugumui, ir paragino nedelsiant nutraukti eskalaciją. Jo teigimu, dabartinė padėtis yra pavojinga visoms pusėms.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitry Medvedev kritikavo D. Trumpą, kaltindamas Vašingtoną naudojus derybas su Iranu kaip priedangą kariniams veiksmams ir suabejojo, kokios bus ilgalaikės šios konfrontacijos pasekmės.

Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Iranui niekada neturi būti leista sukurti branduolinį ginklą, ir pabrėžė esanti pasirengusi ginti savo interesus bei piliečius regione.

Tuo tarpu Kanados ministras pirmininkas M. Carney nurodė, jog Kanada remia JAV pastangas užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą ir toliau kelti grėsmę tarptautinei taikai bei saugumui.

Šie pareiškimai rodo, kad konfliktas jau turi aiškų tarptautinį atgarsį, o pasaulio lyderiai, nors ir skirtingai vertindami situaciją, sutaria dėl vieno – tolesnė eskalacija gali turėti plačių ir sunkiai prognozuojamų pasekmių.

Kita vertus, iš šių pareiškimų matyti, kad nėra aiškiai smerkiančiųjų JAV veiksmus. Dauguma valstybių elgiasi atsargiai ir nuosaikiai.

Parengta pagal aljazeera.com, breitbart.com, dailymail.co.uk