Nesutinku, kad kilęs skandalas dėl Kultūros ministro paskyrimo yra „dviejų Lietuvų“ susirėmimas, atstovaujamas, iš vienos pusės Žemaitaičio „Nemuno aušros“ chebros, kuri, kaip yra sakoma, gaudo bebrą, o, iš kitos, pakilusios į lemiamą kovą antrojo Sąjūdžio kūrėjais pasivadinusių, savitos konfigūracijos kultūrininkų dangaus rinktinės. Kaip atrodo bent man, nei vieni, nei kiti toli gražu neatstovauja Lietuvai.
Kad ir kiek balsų būtų laimėjusi rinkimuose „Nemuno aušra“, šis politinis derinys, manding, neatstovauja kokiai nors stabiliai Lietuvos daliai, o greičiau yra alergijos vadinamųjų konservatorių valdymui sezoninio paūmėjimo padarinys, taigi yra toks netvarus politinės rikiuotės padalinys, kuris turėtų išgaruoti kaip kamparo spiritas, kai palaipsniui užsimirš Šimonkės valdymo sukelti košmarai, nors, tiesą sakant, užmiršti, kad Kultūros ministras Šimonytės vyriausybėje, toks Kairys, tarpininkavo Lietuvos valstybės vėliavos išniekinimui ir kaip pasiutęs šuo persekiojo sąžiningai savo pareigas vykdžiusį Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininką, beveik neįmanoma…
Vis dėlto „Nemuno aušros“ atsiradimas nėra adekvati reakcija į Šimonytės valdymo padarinius.
Štai buvo galima viltis, kad antilietuviškas, prieš lietuvių tautos interesus nukreiptas Šimonytės režimas galiausiai iššauks tautiškai susipratusių žmonių pasipriešinimą, pagal atoveiksmio dėsnį paskatins lietuvių tautinės sąmonės atgimimą, bet horizonte pasirodęs politikos benderis Žemaitaitis su naujai kuriama perėjūnų partija sumaišė visas kortas iki tokio lygio, kad tapo nebeaišku net tai, kas jis toks pats yra – politikas ar kortų sukčius?
Tačiau, kaip atrodo bent man, net Žemaitaitis su pomėgiu blefuoti negali prilygti minėtosios kultūrininkų dangaus rinktinės su gelūnais, kurie apiplėšė Sąjūdį, atidavę Sąjūdžio dvasios namais tapusius Vilniaus kultūros ir sporto rūmus, žydams, apsimetusiems kapų sergėtojais (nors jokių kapų čia seniai nėra), priešakyje, nešvankumui, tokiems „kultūrininkams“ be didesnių skrupulų pasivadinusiems naujuoju antruoju Sąjūdžiu. Vaje vaje…
Ar neužrūstins jie pagonių dievo Perkūno, taip šventvagiaudami?
Ar klausiate – kam to reikėjo – dar labiau kiršyti tautas, supriešinti žmones?
Pastaruoju metu vis dažniau pagalvoju, kad ši nešvanki Vilniaus kultūros ir sporto rūmų „dovanojimo“ istorija yra piktavalių sumatyta ritualinio lietuvių tautos pažeminimo akcija, bandymas pripratinti juos prie žemesniosios rasės statuso, palaužti valią… Iš tiesų, būtent Lietuva ima atsiduoti kapais, kai kažkur pasivaidena gelūnai…
Be visa ko kito, kyla įspūdis, kad naujajam „sąjūdžiui“ didžiąja dalimi atstovauja dainininkai ir šokėjai, o ne kultūros refleksijos dalininkai, ne kūrėjai.
Be to, negaliu atsikratyti priskretusio įvaizdžio, kad chorui galiausiai vis dėlto diriguoja plaukuota Šimonytės ranka.
Tačiau labiausiai nuvylė tie etnokultūrininkai, kurie beždžioniaudami prisijungė prie tokio kvazisąjūdžio, nepaisant to, kad Šimonytės aplinkoje dar neseniai vyravo labai aiškiai išsakytas įsitikinimas, kad etninė kultūra blokuoja žmogaus vystymąsi, o lietuvio tautinės tapatybės puoselėjimas neva yra pažangos stabdis…
Tauta turi keistis, bet aišku ne pagal lenkiškus ir rusiškus, irgi feodalinius-komunistinius lekalus, čia tenka su Šimonyte nesutikti. Kas įdomu, kad atgaunant laisvę mūsų šviesuoliai svajojo patekti į „švediją” , nebesančią Europą – pagal iš prieškario galvose užsilikusį, jau nebesantį jos modelį. Padėtis. Keli kompasai ir nė vienas nerodo kur norėtume.
Ne 1992 Seimo rinkimai, parodę atrodė neįmanomą tautos sukomunistėjimą , o Šimonytė, sumaniusi atsikratyti ir atiduoti žydams didžiausią tarybinės lietuvių architektūros griozdą – netikėtai tapusį lietuvių tautos laisvės troškimų simboliu ir įsikūnijimu.
Tai, kad diskutuoti nebereikia, ponia Tamošiūnienė su džiaugsmu palaikys lenkų rašmenų įkėlimą į lietuvių kalbos abėcėlę. Tikėsime, kad šios ponios Tamošiūnienės provokacijos mūsų kultūrininkai nepalaikys ir sulauksime ne mažesnio pasipriešinimo nei dabar. Gal vis tik nebandys prisidengti tuo, kad abėcėlė tai Švietimo ministerijos kompetencija, lyg tai knygų rašymas nebūtų kultūros dalis.
Kas sieja Brudnieką su Klemensu Butėnu, su Brunonu Vaišvila??
Reikėtų suregistruoti visus kultūrininkus ir duoti jiems patiems išsirinkti sau ministrą
Žemaitaičio naudą Konservatorių partija gaudo, vadinasi, kieno jis agentuks?
…tau reiktu dirbt i …sliedstviennyj komitiet….ten daug tokiu izvalgiu geniju..
Na klar, ich bin so stolz auf dich!
…ja ja,du bist stolc…
Manau, kad Jūs labiau, o šiaip – geros dienos pačiam!
„Premjerė: diakritinių ženklų įteisinimo artimiausiuose planuose nėra, bet diskutuosime su ministre 2025-10-01 14:58 / šaltinis: BNS Premjerė Inga Ruginienė sako, kad artimiausiu metu nėra planuojama grįžti prie siūlymo įteisinti asmenvardžių rašybą su diakritiniais ženklais, tačiau teigia ketinanti apie tai diskutuoti su naująja teisingumo ministre Rita Tamašunienė.” TV3 . LT 2025-10-01
Kas gali paneigti, kad Tomaševskio partiją į valdžią atvedė Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Veryga?
Tai, kad diskutuoti nebereikia, ponia Tamošiūnienė su džiaugsmu palaikys lenkų rašmenų įkėlimą į lietuvių kalbos abėcėlę. Tikėsime, kad šios ponios Tamošiūnienės provokacijos mūsų kultūrininkai nepalaikys ir sulauksime ne mažesnio pasipriešinimo nei dabar. Gal vis tik nebandys prisidengti tuo, kad abėcėlė tai Švietimo ministerijos kompetencija, lyg tai knygų rašymas nebūtų kultūros dalis.
…gelunai gele gele ir sugele vadinamuosius kulturistus iki anafilaksinio sokio daukantyneje.
…mane brudniekai irgi sugele iki isnykimo minties zydryneje.Dabar nematomas,ale laisvas ir be zodziu.Mintis pasilieku sau.
…nekaltinu Autoriaus – anas irgi sugeltas – visuomet nusiplikydamas karsta arbata,dabar pucia i ledu porcija – cia apie Zemaitaiti maitaiti…
Kas sieja Brudnieką su Klemensu Butėnu, su Brunonu Vaišvila??
….visi prasideda nuo b…Akys irgi susije..