Jonas Nedzveckas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nėra žinomas kaip didelis tarptautinių viršūnių susitikimų gerbėjas, tačiau šių metų Didžiojo septyneto (G-7) susitikimas Prancūzijos Alpių kurorte jam buvo išimtis. Čia jis sulaukė kitų pasaulio lyderių palaikymo dėl preliminaraus susitarimo su Iranu, kuriuo siekiama užbaigti karą.
Po G7 viršūnių susitikimo Évian-les-Bains mieste, Prancūzijoje birželio 17 d. D. Trumpas surengė baigiamąją spaudos konferenciją, kurios pagrindinė tema buvo naujasis susitarimas su Iranu.
Spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad G-7 viršūnių susitikimas buvo vienas sėkmingiausių jo politinėje karjeroje ir vyko itin tinkamu metu. Pagrindiniu laimėjimu jis įvardijo susitarimą su Iranu, kuris, jo teigimu, užbaigia karinį konfliktą, atveria Hormūzo sąsiaurį ir visiems laikams užkerta kelią Iranui įsigyti branduolinį ginklą.
Naftos kainos krenta kaip niekada anksčiau
„Mes pasiekėme viską, ką užsibrėžėme pasiekti – viską ir dar daugiau.“ „Iranas negali turėti branduolinio ginklo. Jie negali jo sukurti, nusipirkti ar įsigyti. Jie niekada negalės turėti branduolinio ginklo.“
Trumpas tvirtino, kad vos tik paaiškėjo, jog susitarimas bus pasirašytas, finansų rinkos sureagavo itin palankiai.
„Akcijų rinka pakilo į rekordines aukštumas. Naftos kainos krenta kaip niekada anksčiau.“
Jo teigimu, alternatyva susitarimui būtų buvęs ilgas karas, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir pasaulinė ekonominė krizė.
„Jei nebūtume sudarę šio sandorio, būtume galėję mėtyti bombas dar savaites, mėnesius ar net metus. Jūsų rinka būtų kritusi iki tokio lygio, kokio niekas anksčiau nėra matęs.“
Aiškindamas, kodėl susitarimas tapo įmanomas, Trumpas grįžo prie vieno svarbiausių savo pirmosios kadencijos sprendimų – Irano generolo Qasemo Suleimanio likvidavimo.
„Jei nebūčiau likvidavęs generolo Suleimanio, tikriausiai dabar nekalbėtume apie šį sandorį.Jis buvo beprotiškas genijus. Jie niekada negalėjo jo pakeisti.“
Trumpas pabrėžė, kad dauguma pasaulio lyderių palaikė pasiektą susitarimą.
„Nėra nė vienos valstybės, kuri būtų atėjusi ir pasakiusi: prašau, tęskite bombardavimą.“
Anot jo, net ir paskutinėmis konflikto dienomis Iranas žinojo, kad JAV yra pasirengusios tęsti smūgius.
„Jie žinojo, kad atvyksiu trečią naktį.“
Jis tvirtino, kad Irano karinis potencialas buvo iš esmės sunaikintas.
„Jie neturėjo laivyno. Jie neturėjo oro pajėgų. Jie neturėjo priešlėktuvinės gynybos.“
Vis dėlto svarbiausia, pasak Trumpo, buvo ne karinis sunaikinimas, o politiniai pokyčiai Teherane. Jis pareiškė manantis, kad Irane faktiškai įvyko režimo transformacija.
„Niekas to nepasakys tiesiai, bet manau, kad tai yra režimo pasikeitimas. Jų pirmosios lyderių grupės nebėra. Antrosios nebėra. Trečiosios – didžiąja dalimi taip pat nebėra.“
Trumpas teigė, kad naujieji Irano vadovai yra pragmatiškesni ir mažiau radikalūs.
„Manau, jie daug mažiau radikalūs. Jie myli savo šalį.“
Kalbos pabaigoje jis vėl grįžo prie ekonomikos temos ir aiškino, kad akcijų rinkos reakcija geriausiai parodė, jog pasirinktas teisingas kelias.
„Kiekvieną kartą, kai kalbėdavome apie taikos galimybę, akcijų rinka šaudavo aukštyn kaip raketa.“
Net ir čia Trumpas nevengė humoro. Paklausęs finansų sekretoriaus Scott Bessent, ar akcijų rinka protingesnė už jį, sulaukė atsakymo:
– „Ne, pone.“
Trumpas nusijuokė ir atsakė:
„O, tai siaubingas pareiškimas.“
Toliau Trumpas aiškino, kodėl, jo nuomone, pasaulio lyderiai taip palankiai vertina susitarimą su Iranu. Jis teigė, kad niekas nenorėjo ilgo karo, nes tai būtų reiškę uždarytą Hormūzo sąsiaurį ir pasaulinės ekonomikos sukrėtimą.
„Jie visi palaiko šį susitarimą, nes nori, kad visa tai baigtųsi. Jei būtume bombardavę dar mėnesį ar du, galbūt jums nieko nebūtų likę.“
Trumpas pabrėžė, kad pagrindinis pavojus buvo ne vien kariniai veiksmai, bet ir pasaulinės energetikos sistemos paralyžius.
„Žmonės, kuriems priklauso milijardo dolerių vertės laivai, nenori plaukti per sąsiaurį, kai virš galvų skraido raketos. Galbūt metų metus nebūtumėte turėję naftos.“
Po to jis vėl grįžo prie generolo Qasemo Suleimanio temos, vadindamas jo likvidavimą vienu svarbiausių įvykių Artimųjų Rytų istorijoje.
„Kai nukoviau Suleimanį, žmonės manė, kad tai buvo didžiausias įvykis Artimuosiuose Rytuose per pastaruosius 50 metų.“
Trumpas apibūdino Suleimanį kaip pagrindinį Irano karinių operacijų organizatorių ir vieną atsakingiausių asmenų už amerikiečių karių žūtis Irake.
„Jis buvo beprotiškas genijus. Jis buvo pakelės bombų tėvas.“
Pasak Trumpo, operacija buvo planuota kartu su Izraeliu, tačiau paskutinę akimirką izraeliečiai atsitraukė, todėl galutinį sprendimą teko priimti jam.
„Izraelis informavo mane, kad jie to nedarys. Tada sprendimą turėjau priimti aš. Mes jį sekėme beveik mėnesį.“
Trumpas teigė, kad būtent nuo Suleimanio žūties prasidėjo procesas, kuris galiausiai atvedė prie dabartinio susitarimo su Iranu.
„Viskas prasidėjo ne prieš keturias ar penkias savaites. Viskas prasidėjo tada.“
Obamos administracija perdavė Iranui milijardus dolerių
Toliau jis perėjo prie kritikos Barackui Obamai ir 2015 m. Irano branduoliniam susitarimui (JCPOA). Trumpas tvirtino, kad šis susitarimas ne stabdė, o faktiškai legalizavo Irano kelią į branduolinį ginklą.
„Jūs sudarėte susitarimą, kuris būtų suteikęs jiems branduolinį ginklą – teisėtai. Tai buvo atvertas kelias į branduolinio ginklo gamybą.“
Jis taip pat pakartojo seną kaltinimą, kad Obamos administracija perdavė Iranui milijardus dolerių ir taip sustiprino režimą. Kalbėdamas apie Izraelį, Trumpas pabrėžė savo partnerystę su Izraelio ministru pirmininku Benjamin Netanyahu.
„Mes turėjome neįtikėtiną partnerystę.“
Jis priminė, kad Netanyahu aktyviai priešinosi Obamos susitarimui ir įspėjo apie jo pasekmes.
„Jis sakė, kad tai gali būti Izraelio pabaiga.“
Trumpas teigė, kad atėjęs į valdžią nutraukė šį susitarimą ir pradėjo maksimalų spaudimą Iranui.
„Aš tą susitarimą nutraukiau. Jeigu būčiau leidęs jam galioti, Izraelio šiandien galėjo nebelikti.“
Toliau Trumpas perėjo prie neseniai įvykdytų smūgių Irano branduolinei infrastruktūrai. Jis aiškino, kad pagrindiniai sodrinimo objektai buvo įrengti po masyviais granito kalnais, tačiau JAV bombonešiai juos sunaikino.
„B-2 bombonešiai atskrido pirmą valandą nakties ir pataikė tiesiai į ventiliacijos šachtas.“
Jis ypač kritikavo žiniasklaidą, kuri iš pradžių abejojo smūgių efektyvumu.
„CNN aiškino, kad galbūt žala nėra didelė. Paaiškėjo, kad žala buvo daug didesnė, nei kas nors tikėjosi.“
Pasak Trumpo, po smūgių visa infrastruktūra sugriuvo po kalnais.
„Tie kalnai sugriuvo tiesiai ant visko, kas buvo viduje.“
Jis ne kartą pakartojo savo metaforą, kad Irano sodrinta medžiaga dabar tėra:
„Branduolinės dulkės.“
Ir iš šios dalies padarė pagrindinę išvadą: „Jeigu nebūtume panaudoję B-2 bombonešių, jie būtų turėję branduolinę bombą.“
Šioje kalbos dalyje Trumpas nuosekliai dėstė savo pagrindinę argumentų grandinę: Suleimanio likvidavimas → Obamos susitarimo nutraukimas → ekonominis ir karinis spaudimas → smūgiai branduolinei infrastruktūrai → dabartinis susitarimas su Iranu. Visa tai jis pateikė kaip vienos ilgalaikės strategijos rezultatą.
Toliau kalbėjo ne tik apie Iraną, bet ir apie platesnę pasaulio saugumo architektūrą. Netikėtai jis pasisakė už branduolinio nusiginklavimo idėją, teigdamas, kad JAV, Rusija ir Kinija turi pernelyg didelius arsenalus.
„Mums nereikia galėti susprogdinti viso pasaulio 300 kartų. Jeigu galėtume sudaryti branduolinio nusiginklavimo susitarimą, aš labai to norėčiau.“
Tačiau pagrindinė tema išliko Iranas. Trumpas sakė tikintis, kad susitarimas bus pasirašytas artimiausiomis dienomis.
„Tikriausiai pasirašysime susitarimą. Jie nori jį pasirašyti.“
Jo teigimu, svarbiausia susitarimo nuostata yra ta, kad Iranas atsisako ne tik branduolinio ginklo gamybos, bet ir bet kokių galimybių jį įsigyti.
„Iranas sutiko, kad nei gamins, nei įsigis branduolinį ginklą. Aš norėjau, kad būtų aiškiai parašyta: negalima kurti, įsigyti ar pirkti.“
Trumpas aiškino, kad tokia formuluotė būtina todėl, kad valstybė teoriškai galėtų ne pati pasigaminti, o nusipirkti branduolinį ginklą iš kitos šalies.
Kalbėdamas apie Izraelį, jis dar kartą pabrėžė savo paramą šiai valstybei, tačiau kartu netikėtai sukritikavo jos veiksmus Libane.
„Aš myliu Izraelį kaip partnerį, bet jie galėjo daug geriau susitvarkyti su „Hezbollah“.Kai du dronai nukrenta dykumoje ir niekam nepakenkia, nebūtina griauti pastatų Beirute.“
Trumpas pareiškė užuojautą Libanui, kurį pavadino viena labiausiai nukentėjusių regiono valstybių.
„Libanas kadaise buvo viena didžiųjų Artimųjų Rytų kultūrų. Pastaruosius 50 ar 60 metų jie tiesiog gyveno pragare.“
Toliau jis grįžo prie Irano branduolinės programos ir aiškino, kad likusios sodrintos medžiagos atsargos yra griežtai kontroliuojamos.
„Mes turime kameras kiekviename centimetre.Niekas negali prie to prieiti.“
Pasak jo, techninės derybos dėl likusių branduolinių medžiagų pašalinimo prasidės nedelsiant.
Trumpas taip pat pabrėžė, kad JAV nesuteiks Iranui finansinės paramos, tačiau neatmetė galimybės, kad ateityje šalyje investuos privatūs investuotojai ar regiono valstybės.
„Mes jiems neduodame jokių pinigų. Jeigu jie elgsis kaip atsakingi pasaulio piliečiai, žmonės ten investuos.“
Buvo pašalintos kelios aukščiausios Irano vadovybės grandys
Kartu jis vėl grįžo prie savo anksčiau išsakytos minties apie režimo pasikeitimą Irane.
„Aš to nedariau dėl režimo pakeitimo, bet manau, kad ši grupė ir yra režimo pasikeitimas.“
Anot Trumpo, po kelių JAV smūgių buvo pašalintos kelios aukščiausios Irano vadovybės grandys, todėl valdžioje atsirado nauji žmonės.
„Pirmoji grupė dingo. Antroji grupė dingo. Trečioji grupė taip pat buvo priversta pasikeisti.“
Jis tvirtino, kad būtent todėl naujoji Irano vadovybė pasirinko derybas. Kalbėdamas apie ekonomines pasekmes, Trumpas prognozavo spartų pasaulio prekybos atsigavimą.
„Laivyba per Hormūzo sąsiaurį jau labai išaugo. Įprasti energijos srautai bus atkurti per artimiausias dienas. Pasaulis uždirbs trilijonus dolerių.“
Vėliau jis trumpam nukrypo į JAV ekonomikos temą, girė savo mokesčių politiką ir pareiškė, kad neketina kartoti, jo nuomone, klaidų, kurios prisidėjo prie Didžiosios depresijos.
Galiausiai perėjo prie būsimo dialogo su Persijos įlankos valstybėmis. Jis paaiškino, kad naujasis susitarimas sprendžia tik branduolinį klausimą, tačiau dar liks raketų programos ir Irano remiamų grupuočių problema.
„Branduolinis klausimas išspręstas, bet dar turime kalbėti apie balistines raketas.Turime kalbėti ir apie jų remiamas teroristines grupuotes.“
Baigdamas šią dalį, Trumpas padėkojo regiono partneriams už pagalbą derybose.
„Noriu padėkoti Pakistanui ir Katarui. Jie dirbo labai sunkiai.“
Jis taip pat palankiai atsiliepė apie Persijos įlankos valstybių lyderius ir pabrėžė jų svarbų vaidmenį siekiant stabilumo regione.
Toliau Trumpas mėgino parodyti, kad susitarimas su Iranu yra ne tik karo pabaiga, bet ir platesnio Artimųjų Rytų pertvarkymo pradžia. Jis dar kartą pabrėžė, kad ankstesnių JAV administracijų politika Irano atžvilgiu buvo nesėkminga, nes Teheranas tik stiprėjo.
„Dešimtmečius kiekviena administracija bandė priversti Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų, bet grėsmė tik augo. Tai, ką padariau aš, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų.“
Trumpas teigė, kad būtent karinis spaudimas privertė Iraną sutikti su naujomis sąlygomis.
„Nė vienas prezidentas istorijoje nebuvo griežtesnis Iranui nei aš.“
Kartu jis perspėjo, kad susitarimas galios tik tol, kol Iranas jo laikysis.
„Jeigu jie nesilaikys susitarimo, mes greičiausiai grįšime prie bombardavimo. Nuostabu, ką gali padaryti bombos.“
Lygindamas savo politiką su Baracko Obamos branduoliniu susitarimu, Trumpas pateikė vieną ryškiausių visos kalbos formuluočių:
„Obamos susitarimas buvo kelias į branduolinį ginklą. Trumpo susitarimas – siena branduoliniam ginklui.“
Pasak jo, pagrindinis laimėjimas yra ne Hormūzo sąsiaurio atvėrimas, o aiškus Irano įsipareigojimas niekada neturėti branduolinio ginklo.
„Šis susitarimas suteikia Iranui istorinę galimybę. Jeigu jie pasirinks bendradarbiavimo kelią, jų šalis turės galimybę išgyventi.“
Trumpas taip pat aiškino, kodėl, jo nuomone, JAV nesiekė visiškai sunaikinti Irano infrastruktūros.
„Žmonės nori, kad bombarduočiau jų tiltus. Kodėl to nedarau?“
Vis dėlto jis priminė, kad vienas didžiausių Irano tiltų jau buvo sunaikintas po to, kai, jo teigimu, Iranas nesilaikė vieno iš pažadų.
Po to Trumpas ilgai gyrė JAV karinę techniką – F-22 naikintuvus ir B-2 bombonešius, kuriuos pristatė kaip pagrindinį veiksnį, privertusį Iraną nusileisti.
„Jie perskrido visą Iraną visiškai nepastebėti. Iranas jų laukė, bet taip ir nepamatė.“
Kalbėdamas apie ateitį, Trumpas sakė tikįs, kad Irano susitarimas taps daug platesnio regioninio susitarimo pradžia.
„Tikiuosi, kad šis taikos susitarimas taps daug didesnio susitarimo visiems Artimiesiems Rytams pradžia.“
Jis teigė, kad Irano įtaka regione mažės, o konfliktai Libane ir Gazos Ruože ilgainiui taip pat galės būti suvaldyti.
Didelį dėmesį Trumpas skyrė Libanui, kurį apibūdino kaip kadaise klestėjusią, bet vėliau smarkiai nukentėjusią valstybę.
„Libanas buvo viena didžiųjų Artimųjų Rytų kultūrų. Pastaruosius 50 ar 60 metų jie gyveno pragare.“
Jis taip pat paragino plėsti Abraomo susitarimus ir išskyrė Saudo Arabijos vaidmenį.
„Jei Saudo Arabija imsis lyderystės, ji padarys sau didžiulę paslaugą.“
Pereidamas prie kitų pasaulio problemų, Trumpas aptarė karą Ukrainoje. Jis sakė kalbėjęsis tiek su Vladimiru Putinu, tiek su Volodymyru Zelenskiu.
„Manau, jie abu nori kažką padaryti. Jie tiesiog nežino, kaip tai padaryti.“
Anot jo, abi pusės patiria didelius nuostolius, nors Rusija jų patiria daugiau, nes vykdo puolamąsias operacijas.
Vėliau Trumpas kalbėjo apie JAV vaidmenį kovojant su Ebolos protrūkiu Afrikoje.
„Mes jau skyrėme 375 milijonus dolerių. Likęs pasaulis iš esmės nedavė beveik nieko.“
Jis pabrėžė, kad JAV prisiima neproporcingai didelę atsakomybės dalį sprendžiant pasaulines krizes.
Paskutinė šios dalies tema buvo ekonomika ir dirbtinis intelektas. Trumpas AI vadino galbūt svarbiausia ateities technologija.
„Tai gali būti didžiausias dalykas pasaulio istorijoje.Turime būti labai atsargūs.“
Jis tvirtino, kad JAV pirmauja prieš Kiniją dirbtinio intelekto lenktynėse ir dėl to kuria naują energetikos infrastruktūrą.
Galiausiai Trumpas gyrė G-7 sprendimą pirmą kartą priimti bendrą deklaraciją dėl nelegalios migracijos bei kovos su narkotikų kontrabanda.
„Pirmą kartą G-7 istorijoje pasirašėme deklaraciją dėl nelegalios migracijos. Narkotikų srautas per sausumos sieną sumažėjo 61 procentu, o jūra – daugiau kaip 97 procentais.“
Baigdamas šią dalį, jis grįžo prie savo nuolatinės temos – Meksikos sienos ir narkotikų kontrabandos, teigdamas, kad dabar pagrindinis dėmesys bus sutelktas į sausumos maršrutus, kuriais narkotikai patenka į JAV per Meksiką.
Toliau prasidėjo klausimų ir atsakymų sesija. Trumpas pirmiausia kalbėjo apie JAV santykius su regiono valstybėmis ir mėgino parodyti, kad Irano susitarimas sulaukė plataus palaikymo Artimuosiuose Rytuose.
Mes sustabdėme branduolinį holokaustą
Jis gyrė Kataro emyrą, Saudo Arabijos sosto įpėdinį ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovus, teigdamas, kad visi jie džiaugiasi pasiektu susitarimu.
„Jie visi labai laimingi dėl šio susitarimo.“
Kalbėdamas apie Izraelį, Trumpas pareiškė, kad svarbiausias Izraelio saugumo klausimas buvo išspręstas.
„Pasakiau: tavo didžiausia rizika buvo branduolinis ginklas Izraelio centre. Jiems būtų užtekę vieno branduolinio ginklo ir Izraelio nebebūtų.“
Todėl jis dabartinį susitarimą pristatė kaip istorinį laimėjimą.
„Mes sustabdėme branduolinį holokaustą.“
Trumpas teigė, kad dėl šių įvykių Jungtinės Valstijos vėl tapo gerbiama valstybe pasaulyje.
„Amerika sugrįžo – didesnė, geresnė ir stipresnė. Šiuo metu esame labiau gerbiami nei bet kada anksčiau.“
Tada jis perėjo prie įprastos kritikos buvusiam prezidentui Joe Bidenui, tvirtindamas, kad prieš dvejus metus JAV buvo tapusios pasaulio pajuokos objektu.
Po įžanginių pastabų prasidėjo žurnalistų klausimai apie Iraną. Paklaustas, ar Iranui bus leidžiama uždirbti milijardus iš naftos eksporto ir atstatyti ekonomiką, Trumpas atsakė, kad viskas priklausys nuo jo elgesio.
„Tik jei jie elgsis tinkamai. Mes jiems neduodame pinigų.“
Jis priminė, kad karas Iranui padarė milžinišką žalą.
„Jiems padaryta daugiau kaip trilijono dolerių žala. Prireiks 15–20 metų viskam atstatyti.“
Trumpas taip pat pakartojo pagrindinę grėsmę, kurią naudojo visos konferencijos metu.
„Jeigu jie nesielgs tinkamai, mes smogsime dar kartą.“
Vienas įdomiausių šios dalies momentų buvo jo padėka Kinijos ir Rusijos vadovams.
Trumpas pareiškė, kad tiek Xi Jinpingas, tiek Vladimiras Putinas konflikto metu laikėsi neutralios pozicijos ir nesunkino JAV veiksmų.
„Noriu padėkoti prezidentui Xi. Jis išliko visiškai neutralus. Noriu padėkoti Vladimirui Putinui. Jis taip pat buvo labai neutralus. Jie galėjo mums viską gerokai apsunkinti.“
Trumpas netgi atskleidė, kad asmeniškai prašė Xi neparduoti Iranui modernių priešlėktuvinių ginklų.
„Aš jam pasakiau: būčiau labai dėkingas, jei neparduotumėte šių sistemų Iranui. Ir žinote ką? Daugiausia jis to ir nepadarė.“
Todėl jis dar kartą pakartojo:
„Noriu jiems padėkoti, nes jie padarė situaciją daug geresnę.“
Kitas klausimas buvo apie įšaldytas Irano lėšas. Trumpas paaiškino, kad ilgainiui jos turės būti grąžintos.
„Tai jų pinigai, ne mūsų. Jeigu jų negrąžintume, niekas daugiau nepasitikėtų doleriu.“
Paklaustas, kaip amerikiečiams paaiškinti, kad šis susitarimas yra pergalė, Trumpas atsakė labai tiesmukai:
„Jie pralaimėjo karą.“
CNN, ABC, NBC ir „The New York Times“ prarado pasitikėjimą
Jis taip pat ilgai kritikavo JAV žiniasklaidą, ypač CNN, ABC, NBC ir „The New York Times“, kaltindamas jas nuolat menkinant jo pasiekimus.
„Kad ir ką padaryčiau, gausiu blogą spaudą. Jie prarado pasitikėjimą.“
Kalbėdamas apie ekonominę susitarimo reikšmę, Trumpas pabrėžė Hormūzo sąsiaurio svarbą pasaulio prekybai.
„Jeigu būtume toliau bombardavę, laivai neplauktų. Kalbame apie šimtus milijonų dolerių per dieną. Pasaulis šiandien funkcionuoja todėl, kad energijos srautai vėl juda.“
Jis taip pat perspėjo, kad pasaulinės naftos atsargos nėra neišsenkančios.
„Po maždaug keturių savaičių rezervai būtų pradėję sekti.“
Galiausiai Trumpas grįžo prie savo mėgstamos temos – generolo Qasemo Suleimanio likvidavimo.
„Visiems tiems genijams, kurie mane kritikuoja, užduokite vieną klausimą: kodėl jie nelikvidavo Suleimanio?“
Po šio atsakymo prasidėjo nauja tema – klausimai apie tai, kokių svertų jis turi Izraelio ir „Hezbollah“ atžvilgiu, kad būtų išlaikytos paliaubos.
Toliau Trumpas buvo paklaustas apie JAV galimybes užtikrinti, kad būtų laikomasi paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Atsakydamas jis pabrėžė, kad pagrindinis JAV svertas yra karinė ir ekonominė galia.
„Mes turime daug svertų. Turime stipriausią kariuomenę pasaulyje.“
Jo nuomone, veiksmingiausia priemonė buvo ne bombardavimai, o Iranui taikyta jūrų blokada.
„Blokada buvo veiksmingesnė už visas bombas. Nė vienas laivas nepraplaukė. O tai reiškė, kad neplaukė ir pinigai.“
Trumpas teigė, kad Irano ekonomika buvo paralyžiuota ir būtent tai privertė Teheraną derėtis. Kalbėdamas apie Libaną, jis dar kartą kritikavo kai kuriuos Izraelio veiksmus.
„Pažiūrėjau į vieną smūgį Beirute ir manau, kad jis buvo nereikalingas.“
Paklaustas, kodėl Iranui vis dėlto leidžiama išsaugoti dalį raketinių pajėgumų, Trumpas atsakė, kad didžioji jų dalis jau sunaikinta.
„Mes sunaikinome maždaug 84–85 procentus jų raketų. Likusi dalis yra po žeme ir jie net negali jos pasiekti.“
Jo vertinimu, Iranui prireiks daug metų atkurti karinį potencialą.
Karas yra bjaurus dalykas. Klaidos pasitaiko
Trumpas taip pat aiškino, kodėl nusprendė nesunaikinti visos Irano infrastruktūros.
„Ar tikrai leisime 91 milijonui žmonių badauti?“
Jis tvirtino galėjęs per kelias minutes sunaikinti svarbiausius vandens gėlinimo įrenginius ir naftos eksporto sistemą, tačiau sąmoningai to nepadarė.
„Būčiau galėjęs tai padaryti labai lengvai. Tai būtų sukėlę pasaulinę ekonominę depresiją.“
Paklaustas, ar Iranui būtų leidžiama tęsti civilinę branduolinę programą, Trumpas atsakė dviprasmiškai. Jis priminė, kad Iranas turi vienus didžiausių naftos išteklių pasaulyje.
„Jūs turite trečias pagal dydį naftos atsargas pasaulyje. Kam jums branduolinė energija?“
Tačiau kartu pripažino, kad visiškas draudimas būtų sunkiai pagrindžiamas.
„Kartais reikia vadovautis sveiku protu.“
Vienas žurnalistas paklausė apie karo metu įvykusį smūgį mokyklai, per kurį, kaip teigta, žuvo daugiau nei šimtas vaikų. Trumpas atsakė, kad jei tai buvo klaida, ji turi būti ištirta, tačiau pabrėžė bendrą karo žiaurumą.
„Karas yra bjaurus dalykas. Klaidos pasitaiko.“
Vėliau jis buvo paklaustas, kaip susitarimas garantuoja, kad Iranas niekada neįgis branduolinio ginklo. Trumpas atsakė itin tiesiai:
„Jeigu tai nebus visam laikui, mes juos bombarduosime. Jie tai žino.“
Jis aiškino, kad svarbiausia garantija nėra dokumento tekstas, o JAV karinė galia ir jo paties ryžtas.
„Jeigu turėsite silpną prezidentą, galbūt taip neatsitiks. Bet dabar prezidentas esu aš.“
Trumpas dar kartą grįžo prie savo mėgstamos temos – JAV tarptautinio prestižo.
„Prieš dvejus metus iš mūsų juokėsi. Dabar esame labiausiai gerbiama šalis pasaulyje.“
Jis taip pat sukritikavo JAV pasitraukimą iš Afganistano.
„Mes būtume pasitraukę oriai ir pasiėmę visą įrangą. Jie paliko viską.“
Kai žurnalistas paklausė, ar pagrindinė susitarimo vykdymo priemonė iš tiesų yra grasinimas bombarduoti Iraną, Trumpas nė nebandė švelninti savo pozicijos.
„Jeigu jie pažeis susitarimą, mes juos bombarduosime. Tikrai bombarduosime. Ką dar turėčiau daryti? Paduoti juos į teismą?“
Po to pokalbis pakrypo į ekonomikos temą. Trumpas tvirtino, kad Irano susitarimas padės sumažinti energijos kainas visame pasaulyje.
„Naftos kainos krenta. Kai krenta naftos kainos, pigiau tampa viskas.“
Jis prognozavo tolesnį benzino kainų mažėjimą JAV ir sakė, kad būtent todėl nusprendė imtis veiksmų prieš Iraną.
„Nenorėjau, kad jie gautų branduolinį ginklą. Jie būtų jį panaudoję.“
Trumpas taip pat pabrėžė, kad karinė operacija nesukėlė tokių ekonominių pasekmių, kokių daugelis baiminosi.
„Nafta niekada nepasiekė 350 dolerių už barelį. Akcijų rinka ne krito, o kilo.“
Todėl jis pateikė tai kaip įrodymą, kad JAV ekonomika išlieka stipri.
„Mes turime stipriausią ekonomiką, kokią kada nors turėjome.“
Pabaigoje Trumpas perėjo prie vidaus politikos ir infliacijos temos, kaltindamas demokratus dėl kainų augimo.
„Jie sukūrė infliacijos krizę. Aš ją mažinu.“
Kaip pavyzdį jis pateikė energijos, draudimo ir maisto kainas, ypač išskirdamas dažnai jo minimus kiaušinius.
„Prisimenate kiaušinius? Jie buvo keturis kartus brangesni nei mano administracijos laikais.“
Paklaustas, ar Iranas galės iš karto grįžti į pasaulinę naftos rinką, Trumpas pabrėžė, kad viskas priklausys nuo jo elgesio.
„Jūs negalite visko surašyti dokumente. Svarbiausia – sveikas protas. Jie nenori būti bombarduojami.“
Jis paaiškino, kad sankcijos gali būti švelninamos tik tuo atveju, jei Iranas laikysis susitarimo.
„Jei jie elgsis tinkamai, mes jas atlaisvinsime.“
Sąjungininkai atsakė: atsiųsime laivus, kai karas pasibaigs
Kalbėdamas apie Hormūzo sąsiaurio apsaugą, Trumpas pripažino, kad dauguma sąjungininkų nebuvo pasirengę prisidėti prie karinių veiksmų konflikto metu.
„Dabar visi nori būti šio proceso dalimi. Karo metu – ne.“
Jis prisiminė pokalbį su Jungtinės Karalystės vadovybe: „Pasakiau: būtų malonu, jei atsiųstumėte laivą. Jie atsakė: atsiųsime, kai karas pasibaigs.“
Apie Japoniją jis kalbėjo panašiai: „Japonija pasiūlė prisidėti, bet nenorėjo įsitraukti į karą.“
Todėl, pasak Trumpo, pagrindinę naštą nešė JAV, Izraelis ir kai kurios arabų valstybės.
„Mes tai padarėme patys – kartu su Izraeliu ir arabų valstybėmis.“
Paklaustas apie pokalbį su Brazilijos prezidentu Luiz Inácio Lula da Silva, Trumpas teigė, kad Brazilijos vidaus politinė situacija tampa vis įtemptesnė.
Jis išreiškė nepasitenkinimą dėl veiksmų prieš Jair Bolsonaro aplinką.
„Girdėjau, kad jie suėmė Bolsonaro jaunesnįjį. Jam gerai sekėsi rinkimuose, ir jie jį suėmė.“
Klausiamas, ar G-7 lyderiai reiškė susirūpinimą dėl galimo tarptautinės teisės pažeidimo atakuojant Iraną, Trumpas atsakė priešingai.
„Ne, visiškai priešingai. Jie jautė palengvėjimą.“
Jo teigimu, dauguma lyderių laikė Iraną grėsme ir džiaugėsi, kad jo karinis potencialas buvo susilpnintas.
„Jie nužudė tūkstančius mūsų karių ir šimtus tūkstančių žmonių.“
Vienas ryškiausių konferencijos momentų buvo Trumpo atsakymas apie Kinijos vaidmenį. Jis ne kartą gyrė Xi Jinping už tai, kad Pekinas nesikišo į konfliktą ir net padėjo ieškoti sprendimo.
„Manau, kad Kinija buvo nuostabi. Prezidentas Xi Jinpingas man padėjo. Jis tikriausiai padėjo išspręsti šią problemą.“
Trumpas pabrėžė, kad Kinija galėjo aktyviai priešintis JAV veiksmams, tačiau to nepadarė.
„Jie galėjo bandyti pralaužti blokadą. Jie to nepadarė.“
Jis taip pat pažymėjo, kad Kinija nepardavė Iranui reikšmingos naujos ginkluotės.
„Jis nedavė jokių didelių ginklų. Negalėčiau prašyti daugiau.“
Pereidamas prie JAV politikos, Trumpas pareiškė, kad respublikonų pozicijos stiprėja net ir apklausose, kurios paprastai būna jiems nepalankios.
„Respublikonai stiprėja net apklausose.“
Jis vėl užsipuolė žiniasklaidą.
„CNN, ABC ir kiti – labai nesąžiningi. Žmonės jais nebetiki.“
Kalbėdamas apie demokratų problemas, Trumpas užsiminė apie radikalius kandidatus ir sakė, kad demokratams sunku išlaikyti nuosaikų įvaizdį.
Galiausiai paskutinis klausimas buvo apie planuojamą Irano susitarimo pasirašymo ceremoniją ir tai, ar jis pats joje dalyvaus.
Trumpas atsakė, kad tokia galimybė egzistuoja.
„Galbūt liksiu.“
Tačiau jis pridūrė, kad tai tėra supratimo memorandumas ir nebūtinai dokumentas, kurį turi pasirašyti JAV prezidentas. Kai žurnalistas pajuokavo, kad nesėkmės atveju būtų galima apkaltinti viceprezidentą, Trumpas nusijuokė ir pratęsė pokštą:
„Man patinka ši idėja.“
„Jei viskas pavyks, nuopelnai bus mano. „Jei nepavyks – kaltinsiu J. Vance’ą.“
