Šiomis dienomis Jungtinėse Amerikos Valstijose minima Nepriklausomybės diena.
Tikrai ne pirmas kartas, kai mūsų žinomas politinių aktualijų apžvalgininkas L. Kojala savo „Facebook“ paskyroje itin palankiai, iš esmės vien teigiamai, vertina dabartinę JAV – vieną stipriausių pasaulio valstybių.
Tačiau kyla klausimas, ar toks vienpusiškai palankus JAV vertinimas yra objektyvus, turint omenyje, kad, nemažos dalies pasaulio politikų nuomone, ši šalis vis labiau praranda savo buvusią galią ir, svarbiausia – demokratinius pagrindus.
JAV – unikali šalis, bene vienintelė pasaulyje, kurios politinė sistema, ekonomika ir mokslo pažanga buvo kuriamos ant tvirtų demokratijos pamatų. Ilgą laiką šalies demokratija buvo tas magnetas, traukęs žmones iš viso pasaulio atvykti į JAV ir savo akimis įsitikinti, kaip veikia demokratinė valstybė.
Mano manymu – JAV buvo pirmoji TIKRA demokratinė valstybė pasaulyje.
O kaip yra šiandien?
Yra dvi Amerikos: Amerika iki Prezidento J. F. Kenedžio valdymo ir Amerika po jo mirties (1963 m. lapkričio 22 d.)
Pirmoji Amerika, mano požiūriu, buvo pavyzdinė demokratinė valstybė. Joje buvo puoselėjama demokratija ir jos principai, didelis dėmesys buvo skiriamas nacionaliniam saugumui, ekonomikos stiprinimui, sunkiosios pramonės šakų vystymui, mokslo pažangai ir švietimui. Daugelis šeimų tuomet galėjo oriai pragyventi tik iš vieno atlyginimo.
Antroji Amerika, mano vertinimu, šiek tiek jau nutolusi nuo šalies kūrėjų idėjų ir šalies Konstitucijoje įtvirtintų principų.
Šiandien daugelis Amerikos šeimų sunkiai pragyvena net iš dviejų atlyginimų. JAV vidurinioji klasė labai susilpnėjusi ir toliau pastebimai mažėja. Ekonomistų nuomone – stipri ir gausi vidurinioji klasė yra vienas svarbiausių šalies ekonominio stabilumo ir klestėjimo pagrindų.
Kai vidurinioji klasė nyksta, didėja pajamų nelygybė – visuomenėje lieka vis daugiau itin turtingų žmonių ir vis daugiau skurdžiai gyvenančių, taigi, socialinis atotrūkis tik didėja.
Taip pat jau oficialiai pripažįstama, kad JAV sumenko vidurinio mokslo prestižas ir švietimo kokybė.
Be to, kai kurių tos šalies intelektualų nuomone (vienas tokių – JAV žurnalistas Tucker Carlson) – Jungtinės Amerikos Valstijos, iš daugiausia gynybinę politiką vykdžiusios valstybės, tapo šalimi, vis dažniau įsitraukiančia į konfliktus už savo sienų.
Ar Amerika kada nors susigrąžins savo buvusią šlovę? Ar tam dar yra vilčių?
Tam tikrų vilčių suteikia tai, kad vis daugiau žymių šalies intelektualų ir politikų – kaip ir respublikonų partijai atstovaujanti Marjorie Taylor Greene, plačiai kalba apie būtinybę šalyje įkurti TREČIĄ politinę partiją, kuri galėtų pasiūlyti alternatyvą dabartinei dviejų partijų sistemai.
Dvi, iki šiol vyraujančios politinės partijos – demokratai ir respublikonai – ilgainiui tapo pernelyg panašios. Jų siekiai ir tikslai daugeliu klausimų mažai kuo ir skiriasi.
Todėl būtina alternatyva – nauja politinė jėga, naujas politinis „kraujas“, galintis įnešti šviežių idėjų ir sujudinti jau gerokai „apkalkėjusias“ tos šalies politinės sistemos gyslas.
Bet jei pavyzdys geras, iš jo mokomasi. Ilgainiui atsiranda geri mokiniai ir ima konkuruoti su savo mokytoju. Mokytojas turi didžiuotis tokiais mokiniais o visi kiti turi girti Ameriką, kad ji ne tik pati traukia pasaulį į priekį, bet tą daro su kartu su savo mokiniais-konkurentais. O jei kuris mokinys Ameriką ir aplenks, tame bus ir didelis Amerikos nuopelnas.
Kas bandys aplenkti – tas bus su žeme sulygintas, kaip nutiko Europai. Žinoma, be Rusijos imperijų, carinės ir sovietinės, pagalbos tai padaryt nepavyktų. Nepamirškit, kad pagal Hagos konvencijas kaltas ne tas, kuris pradėjo karinę ataką pirmas, o tas, kas karą padarė neišvengiamu. Vadinasi, kalti tie, kas nuginklavo Ukrainą ir karą padarė neišvengiamu. Skaitykite Hagos, Ženevos ir JT chartiją iš naujo. Prisiminkite Budapešto memurandumo signatarus – vardus, pavardes ir valstybes signatares. Kur buvo išvežtas Ukrainos branduolinis ginklas? Daugeliui suprasti tai sunku, nes mūsų univerkėse labai blogi reikalai su logikos mokslu, o tas, kuris ten dėstomas – bevertis. Hipnozė mamyčiukams ir mūsų dezistams – melosklaidininkams pagal E.Bernays apgaulės mokslo triukus.
Taip mano išsilavinę vakcinuoti žmonės su dviem aukštaisiais ir didesnėmis pajamomis. Taip mano ne tik Kapsukės, Vėdeuškės, Riomkės ir televizijos bei radijo nuolat dezuojami mūsų šalies rinkėjai kartu su vakariečiais, niekaip negalintys suprasti, kad istorijos, ypač XX amžiaus istorijos ir dabartinių įvykių klastotės, iškraipymai pasaulyje nėra atsitiktiniai, o sistemingos ir gerai organizuotos karo nugalėtojų ir milijardierių kampanijos, kuriomis siekiama pateisinti melosklaidą (dezi propagandą), saviapgaulę ir uzurpatorių, apsišaukėlių asmeninius interesus, pateisinti priespaudą, genocidą, apgaules ir neteisybes. Nuolatines krizes, karus ir pseudo reformas. Vakarų pasaulis retai informuojamas, kieno jie sąjungininkais buvo, ypač apie žiaurius sovietinių mirties ir darbo stovyklų tikslus ir sadistinį jų veikimą. Apie bendrininkavimą Blogio imperijos nusikaltimuose.