Prieštaravimas Norvegijos stojimui į ES toliau auga. Naujausios viešosios nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė rinkėjų pasisako prieš stojimą, o šis pokytis ypač ryškus tarp simpatizuojančių Darbo partijai. Tuo pačiu metu neapsisprendusių rinkėjų skaičius mažėja iki rekordiškai žemo lygio.
Naujausia Respons Analyse apklausa rodo, kad 53 proc. norvegų dabar pasisako prieš narystę ES, ir tik 33 proc. – už. Nuo praėjusio pavasario neigiamai nusiteikusių rinkėjų skaičius išaugo nuo 10 iki 20 procentinių punktų, o neapsisprendusių rinkėjų dalis sumažėjo nuo 20 iki 14 proc.
Einaras Frogneris (Einar Frogner), organizacijos Nei til EU (norv. – Ne Europos Sąjungai) pirmininkas, šią tendenciją vertina kaip aiškų visuomenės nuomonės ženklą.
„Tai, kad taip mažai žmonių yra neapsisprendę, rodo, kokia stipri šiuo metu yra „ne“ pusės įtaka. Keletas tyrimų rodo tą patį: opozicija stiprėja, o žmonės tiesiog nenori stoti į ES“, – sakė jis naujienų portalui VG.
„Taip“ pusė ramiai priima skaičius
Europabevegelsen (Europos judėjimui) – „taip“ šalininkų kampanijų organizacijai – vadovauja Darbo partijos parlamento narė Trinė Lisė Sundens (Trine Lise Sundnes). Nepaisant to, kad ją palaiko mažiau jos pačios partijos rinkėjų, ji nori sumenkinti apklausos svarbą ir mano, kad į ją reikėtų žiūrėti ilgesnėje perspektyvoje.
„Visuomenės nuomonė kinta, ir tai nėra nei netikėta, nei dramatiška. Daugelis žmonių yra nusiminę dėl ES muitų geležies lydiniams taikymo proceso, o tai, žinoma, daro įtaką nuotaikai. Turime atsižvelgti, kad svyravimai tęsis ir ateityje“, – sakė Sundnes.
Tačiau ji palankiai vertina tai, kad ES klausimas aptariamas atviriau.
„Gerai yra tai, kad diskutuojama apie Norvegijos vaidmenį Europoje. Šiai diskusijai reikia skirti pakankamai laiko.“
Darbo partijos rinkėjų pozicijos pasikeitimas
Diferencijuoti rezultatai rodo aiškų pokytį Darbo partijoje. Kovą už ES balsavo daugiausia partijos rinkėjų – beveik pusė balsavo už narystę. Naujoje apklausoje vaidmenys apsikeitė: 44 proc. atsakė „ne“, o 42 proc. – „taip“.
Didžiausią opoziciją rodo Centro partijos rinkėjai (96 proc.), o Raudonieji (Rødt) (73 proc.) ir Pažangos partija (Fremskrittspartiet)(68 proc.) taip pat demonstruoja stiprų skepticizmą ES atžvilgiu. Didžiausią paramą ES turi Žaliųjų partija (64 proc.), Kairieji (Venstre) (63 proc.) ir Dešinieji (Høyre) (49 proc.).
Manoma, kad visuomenės nuomonę paveikė ginčas dėl muitų tarifų
Tromsės universiteto politologas Jonas Steinas (Jonas Stein) mano, kad ES sprendimas įvesti muito tarifus Norvegijos geležies lydiniams prisidėjo prie „ne“ pusės sustiprinimo. Nepaisant intensyvaus Norvegijos lobizmo, ES pasirinko saugoti savo pramonę – tai skaudžiai veikia Norvegijos gamintojus.
„Šis konfliktas galėjo paveikti visuomenės nuomonę abiem kryptimis, tačiau poveikis, regis, buvo padidėjęs skepticizmas“, – sakė Steinas.
Tuo pačiu metu jis atkreipia dėmesį, kad pritarimas Europos ekonominės erdvės sutarčiai išliko stabilus, net ir didėjant pasipriešinimui ES.
Pritariančioji stojimui į ES pusė bandė panaudoti tarifų konfliktą kaip argumentą, kad Norvegija būtų stipresnė būdama ES nare. Tačiau, pasak Steino, ši logika ne visai veikia:
„Daugelis žmonių mano, kad Europos ekonominės erdvės sutartis reiškia, jog Norvegija praktiškai yra „viduje“. Kai žmonės jaučia, kad šiuo klausimu ES vis tiek šalį baudžia, tai daro neigiamą poveikį argumentams už narystę.“
