Seimas priimdamas Farmacijos įstatymą pritarė siūlymui iki 2023 m. liepos 1 d. atidėti reikalavimą, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
Pagal prieš aštuonerius metus (2012 m.) Seimas priimtą reglamenąu farmakotechnikai, baigusieji technikumą, galėjo persikvalifikuoti.
Vėliau šis reikalavimas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 1 d. Įsigaliojus šiai įstatymo nuostatai, nuo 2021 m. kiekvienoje vaistinėje privalėjo dirbti ne tik farmakotechnikas, bet ir vaistininkas.
Tačiau naujoji valdančioji Seimo dauguma nusprendė minėto įstatymo nuostatos įsigaliojimą ir vėl atidėti. Priežastis – neva šioje „kovidinėje“ situacijoje nedera judinti žmonių, kuriems ir taip yra sunku.
Įstatymas priimtas už balsavus 71, prieš buvus 14, susilaikius 16 Seimo narių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis prašo Prezidento vakar Seimo priimtą Farmacijos įstatymą vetuoti.
Ši įstatymo norma atsirado įgyvendinant ES Direktyvą, kuri numato valstybių narių pareigą užtikrinti, kad tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir vaistininko kvalifikaciją įgijęs asmuo vaistinėje teiktų informaciją ir patarimus apie vaistus bei atliktų kitas funkcijas.
„Dar 2007 m. ES direktyvos normos, reguliuojančios vaistininko kvalifikaciją, turėjo tapti Lietuvos nacionalinės teisės dalimi, tačiau jos buvo perkeltos į nacionalinę teisę tik 2012 m., įsigaliojimą nukeliant iki 2016 metų. Tuomet vėl neįsigaliojo – perkelta į 2021 m. sausio 1 d., o dabar matome bandymą nukelti į 2023 m. Interesas yra labai akivaizdus – didiesiems vaistinių tinklams tiesiog neapsimoka samdyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusius vaistininkus, nes kolegijas baigusiems vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) galima mokėti mažiau. Taip, atstovaujant verslo interesus, nukėlinėjama įstatymo įsigaliojimo data, pamirštant, kad užmarštyje lieka pacientų interesai: jie turi teisę į farmacijos paslaugas, teikiamas aukštesnį išsilavinimą įgijusio asmens. Juo labiau, kad ir Seimo teisės departamentas išvadoje reiškia abejones vakar priimto Seimo sprendimo pagrįstumu“, – sako LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Lietuvos Sveikatos mokslų bei Vilniaus universitetai Sveikatos reikalų komitetui buvo pateikę siūlymą įstatymo įsigaliojimą atidėti pusei metų, nurodydami, kad kitą vasarą studijas baigs nauja vaistininkų laida, taigi, rinkoje atsirastų pakankamai naujų vaistininkų, kurie galėtų būti įdarbinti vykdant įstatymo nuostatas. Šiam pasiūlymui Sveikatos reikalų komitetas nepritarė.
Jei pacientų teisę gauti kvalifikuotai teikiamas farmacijos paslaugas paminantis įstatymas įsigalios, LVŽS planuoja kreiptis į Europos Komisiją, prašydama įvertinti, ar, Lietuvai įstatymo įsigaliojimą nukėlus be objektyvių priežasčių, nebuvo pažeista Europos Sąjungos teisė.
gobsumas tapo nacionaliniu prioritetu , negi ner kito budo pazaboti bent jau vaistiniu valdytoju ir steigeju gobsuma , kur rupestis vaistiniu lankytojais , argi ir cia ,,ne sio pasaulio , salies dimensija .