Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dauguma įstaigų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, bet opios socialinės problemos niekur nedingo. Socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai susiduria su problemomis, kurias sprendė vaikų dienos centrai (VDC), pavyzdžiui, maisto trūkumas, mokymosi ir bendravimo sunkumai ir kt.
Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos VDC „Svajonė“ socialinių darbuotojų Dalios Višinskienės ir Viktorijos Gegužytės teigimu, šiuo sudėtingu laiku kasdien tenka mokytis naujų dalykų ir ieškoti optimalių sprendimo būdų teikiant šeimoms kompleksines paslaugas: dalijant maistą, saugos priemones (kaukes, pirštines), padedant vaikams ruošti namų darbus, organizuojant vaikų užimtumą ir bendravimą.
Pirmosios karantino savaitės, pasak darbuotojų, buvo nelengvos, nes, dalijant maisto produktus, privaloma laikytis saugos reikalavimų ir reikiamo atstumo. Mokymosi atostogų metu tėvai maisto davinius pasiimdavo patys. Prasidėjus mokslams ir padidėjus tėvų užimtumui, kai kurioms šeimoms maistą atveža pačios darbuotojos. Kartą per savaitę kiekvienas vaikas gauna dvi porcijas karštų patiekalų ir paruoštą krepšelį iš Maisto banko (parduotuvės IKI atiduoda paskutinės dienos galiojimo produktus) ir kitų rėmėjų. Paramos maistu kartais prašo ir sunkiai besiverčiančios šeimos, kurių vaikai nelanko dienos centro.
Be pagalbos maistu, VDC darbuotojos padeda vaikams ruošti pamokas nuotoliniu būdu ir parengia laisvalaikiui užduotis iš VDC turimų medžiagų. Pasak Viktorijos, pagalba pamokų ruošoje yra iššūkis, nes darbuotojos neturi vadovėlių, nemato užduoties. Tad reikia ieškoti sprendimų, kaip naujai bendrauti naujomis technologijomis, kaip organizuoti darbą ir prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
Karantinas, socialinių darbuotojų teigimu, leido įvertinti bendravimo kokybę, suartino bendruomenę, išbandė draugystę. Paskelbus ekstremalią situaciją, pirmiausia sureagavo savanoriai, siūlydami savo pagalbą. Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir kiti rėmėjai padovanojo apsaugos priemonių. Varėniškiai ypač dėkingi JAV lietuvių organizacijai „Vaiko vartai į mokslą“( Child’s Gate to Learning), veikiančiai Čikagoje, Ilinojaus valstijoje – jų pagalba šiuo metu ypač reikalinga.
D. Višinskienė teigia, kad socialinėms darbuotojoms svarbus parapijos klebono Ernesto Maslianiko palaikymas, savanorių geranoriškumas, tėvų padėka už jų darbą, nes bendrystė skatina augti. Pasak Dalios, pasaulis gyveno skubėjimo, išžmogėjimo (išėjimo iš žmogiškumo), susvetimėjimo režimu, o svarbiausi dalykai, kaip ir Dievas, buvo kažkur toli – už užrakintų durų. Dalia ir Viktorija džiaugiasi, kad karantinas išmokė ne tik dirbti naujomis sąlygomis, bet ir džiaugtis vis dažniau vaikų ir tėvų tariamais žodžiais „ačiū“ ir „pasiilgau“.
Kalbėdamos apie karantiną sako, kad šis laikas ne tiek išskyrė žmones, kiek suartino, suteikė naujas galimybes ne tik dirbti, bet ir pagalvoti, kas kiekvienam yra svarbu.
