Chaosas Briuselio gatvėse

Ketvirtadienį Briuselio centre kilusi didelio masto demonstracija prieš planuojamus prancūzakalbio švietimo sistemos pakeitimus Belgijoje virto smurtiniais susirėmimais tarp demonstrantų ir policijos.

Tūkstančiai mokinių ir mokytojų susirinko Belgijos sostinėje protestuoti prieš prancūzakalbių bendruomenės vyriausybės pateiktą reformų paketą. Profesinės sąjungos prieš protestus paragino mokytojus dalyvauti streike, o tai prisidėjo prie didelio žmonių aktyvumo.

Dieną protestuotojai rinkosi prie parlamento, kur politikai tuo metu aptarinėjo siūlomas priemones. Vėliau padėtis pablogėjo, kai dalis minios pajudėjo Briuselio centrinės stoties link.




Be kita ko, padegti elektriniai dviračiai ir šiukšlės. Buvo leidžiami fejerverkai ir petardos, o policija, naudodama riaušių malšinimo įrangą, bandė atkurti tvarką.

Remiantis išplatintais vaizdo įrašais iš įvykio vietos, didelė dalis aktyviausių nusikaltėlių, yra imigrantų kilmės.

Teritorija buvo aptverta, į įvykio vietą išsiųstos riaušių policija ir gelbėjimo tarnybos. Padėtį iš oro stebėjo sraigtasparnis.

Po pietų policija ėmėsi veiksmų prieš pažeidėjus, kurie vis dar liko tame rajone. Belgijos žiniasklaidos teigimu, miniai išvaikyti buvo panaudotos ir ašarinės dujos, ir vandens patrankos.

Didinami mokesčiai universitetuose

Demonstracijų priežastis – vyriausybės planai padidinti universitetų mokesčius daugumai studentų nuo 835 eurų, tai yra maždaug 9 100 švediškų kronų, iki 1 194 eurų, tai yra apie 13 000 švediškų kronų per metus.

Padidinimas atitinka maždaug 35 procentus ir yra aiškinamas vyriausybės poreikiu sumažinti biudžeto deficitą.

Be to, reformų pakete yra siūlymų, kad aukščiausių klasių mokinius mokantys mokytojai dirbtų dvi papildomas akademines valandas per savaitę be didesnio atlyginimo. Taip pat siūloma pakeisti taisykles dėl nuolatinių darbo sutarčių ir darbo vietos saugumo.

Vyriausybė gina reformas teigdama, kad jos atlaisvins išteklius, kuriuos vėliau bus galima reinvestuoti į švietimo sektorių. Tačiau kritikai teigia, kad šios priemonės gali pabloginti tiek darbo sąlygas, tiek mokymo kokybę.

Lenkų europarlamentaras Dominykas Tarčinskis (Dominik Tarczyński) pasidalijo vaizdo įrašu iš riaušių Briuselyje, mieste, kuriame yra Europos Parlamentas.

Savo komentare prie vaizdo įrašo jis aiškiai nurodo, kad būtent čia yra „šiandieninė Europa“, ir teigia, kad esama tendencija rodo, jog Europoje reikia didinti grąžinimą į kilmės šalis.

samnytt.se

1 KOMENTARAS

  1. Prie ko čia švediškos kronos? Kodėl tai lietuviškai skaitančiam skaitytojui aktualu? Atrodo, kad tiesiog naudojamas mašininis vertimas ir kopijuojamas tekstas į šį tinklapį to teksto net neperskaičius?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edmundas Paškauskas. Bendresnė fizika: ar įmanoma Visko teorija?

  Įžanga Šis straipsnis tęsia Bendresnės fizikos temą, pradėtą straipsniuose „Ar fizika turi dar vieną evoliucijos pakopą?“, „Bendresnė fizika: ar...

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

AfD meta iššūkį Briuseliui: siūlo iš esmės pertvarkyti Europos Sąjungą. Ką tai reiškia Lietuvai?

Jonas Nedzveckas Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paskelbė Europos Sąjungos pertvarkymo planą, kuris gali iš esmės pakeisti dabartinę Europos...