Audrius Valotka. 2023-ieji Kalbos inspekcijai buvo karšti

Veidaknygė

Tamsta vis dar neperskaitei Kalbos inspekcijos 2023 metų ataskaitos? Nieko tokio, ji ką tik paskelbta, todėl gali būti pirmas eilėje ir už tai paprašyti pyragėlio.

O kad pradėti būtų lengviau, te Tamstai citatą:

2023-ieji Kalbos inspekcijai buvo karšti:

– Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pastebimai pakito sociolingvistinė padėtis, viešojoje erdvėje pagausėjo rusų kalbos.

– Prabilta apie akivaizdų dalyką: Lietuva neturi efektyvios užsieniečių integravimo strategijos ir pajėgumų. Tai stumia Ukrainos karo pabėgėlius į rusų kalbos lauką.

– Stigo politinės valios priimti esminius ilgalaikius kalbos politikos sprendimus, todėl Seime liko dulkėti Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas.

Spręsti šias problemas galime tik mes patys, ir tai daryti reikia neatidėliojant. Juk Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje lietuvių kalbos puoselėjimas suvokiamas kaip nacionalinio identiteto dalis, kaip būdas mažinti visuomenės poliarizaciją.

Susimąstyti verčia akademiniai tyrimai – monografijoje „Sociolingvistinė Lietuvos panorama“ prof. Loretos Vilkienės skelbiamas Lietuvos gyventojų nuostatų tyrimas rodo, kad respondentų, lietuvių kalbą laikančių reikalingiausia kalba, nuo 2010 m. iki 2020 m. sumažėjo apie 40 procentinių punktų (nuo 66,43 iki 24,89). Ar tikrai mūsų kultūrinis atsparumas pakankamas neutralizuoti nerimą keliančią rusų kalbos invaziją, kai savoji kalba tampa mažai reikalinga?

Svarbiausias mūsų ataskaitos tikslas – supažindinti su plačia Inspekcijos darbo aprėptimi. Bet mes matome dar vieną kasmetinių ataskaitų paskirtį – kalbos politikos kroniką. Tegu ir trumputėlė, bet juk net ir tokios daugiau niekas nerašo.