Šiaip, įdomieji faktai apie raganų deginimą Europoje. Skirtingai nuo anglosaksiškos ir ją pasigavusios sovietinės propagandos mums įteigto įvaizdžio, labiausiai pasižymėjo vokiškų (t.y., protestantiškų) valstybių gyventojai.
O štai „baisioji Ispanijos inkvizicija” tyrė 1949 raganavimu įtariamų asmenų bylas, bet mirčiai pasmerkė tik 1 (vieną!).
Tiek todėl, kad Katalikiškoji Inkvizicija pirmiausiai užsiėmė nusikaltimais prieš tikėjimą (t.y., eretikais), o ne raganavimais, į kuriuos, kaip matome, tardytojai žiūrėjo itin skeptiškai.
Tiek todėl, kad Katalikiškoji Inkvizicija dirbo moksliškai, atsižvelgdavo į kaltinamojo nekaltumo prezumpciją, galimus melagingus liudininkų parodymus siekiant naudos, žmogiškuosius silpnumus ir to pasekoje suformavo nusikaltimų tyrimo procesą, kuris naudojamas iki šiol visoje kontinentinėje Europoje, įskaitant Lietuvą.
Jis taip ir vadinasi – inkviziciniu.
