Audrius Bačiulis. Gaila bus Šakalienės, tikrai nebloga ministrė, tik ministre būti nemoka

Ji tikrai nuoširdžiai stengėsi tiek dėl kariuomenės, tiek dėl karinio Lietuvos įvaizdžio svarbiausio mūsų sąjungininko – Jungtinių Valstijų – akyse ir darė tai nelauktai išmaniai bei veiksmingai.

Iki Šakalienės niekas iš mūsų pirmos linijos politikų nesuvokė, jog norint įtakoti Amerikos viešąją nuomonę kalbėti reikia su FOX, o ne su CNN ir kalbėti tais žodžiais, kuriuos supranta tiek FOX žiūrovai, tiek į jų nuomonę atsižvelgiantys politikai.

Būdama tolima nuo kariuomenės, Šakalienė dar iki tapdama ministre ėmė rimtai domėtis kariniais reikalais ir, kiek teko girdėti, darė tai su akivaizdžiu susidomėjimu bei gebėjimu suprasti, kas jai aiškinama. Kariuomenės poreikių finansavimas tapo jai asmeniniu reikalu, o ne tiesiog galimybe uždėti ranką ant gynybos milijardų skirstymo.

Abi šios teigiamos Šakalienės savybės galiausiai ir pakišo jai koją. Jei prie pilko Palucko dar galėjo dirbti ryški krašto apsaugos ministrė, tai premjere tapus Ruginienei tapo akivaizdu, kad karalienė Vyriausybėje gali būti tik viena.




Net keista, kaip Šakalienė, ne naujokė politikoje, pamiršo, koks šūdų kubilas buvo išpiltas ant KAM ministro Anušausko iš karto po to, kai pasklido kalbos apie galimą jo kandidatavimą į prezidentus.

Lygiai Šakalienė turėjo suprasti, kad gynybos biudžetui artėjant prie 5 milijardų eurų, plaukuotų ir įtakingų rankų, svajojančių apie „sėkmės mokestį“ nuo ginkluotės pirkimų, kiekis tik augs, o jų veikimo būdai darysis vis beatodairiškesni.

Na, patys pagalvokit – net kuklūs ir europinių korupcijos normų neviršijantys 5 proc. nuo Lietuvos gynybos biudžeto – tai 240 milijonų eurų. Yra dėl ko stengtis ir verta investuoti į ministrės bei kariuomenės vado atstatydinimą, jeigu jų požiūris į ginkluotės pirkimus neatitinka suinteresuotų įtakos grupių svajonių apie nuovargį.

Pamąstymui – kodėl dėl tankų bataliono ar transporto lėktuvų pirkimo buvo sukelta didžiulė mėšlo audra ir paskleistos tonos melagienų, o štai dėl amunicijos gamyklos, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų ir greitųjų raketinių katerių pirkimo visiška tyla? O juk jų adresu galioja lygiai tie patys „argumentai“, kuriais remiantis meluojama apie tankų ar transporto lėktuvų įsigijimo beprasmybę.

Bet dėl tankų ir lėktuvų užsakymų grūmėsi rimtos konkuruojančios firmos, o įkandin abiejų pralaimėjusiųjų – Hyundai ir Airbus – driekiasi ilgas korupcijos skandalų šleifas. Lygiai, kaip ir paskui kadaise konkurenciją dėl ratinės pėstininkų kovos mašinos pralaimėjusios Patria. O štai dėl katerių, vikšrinių PKM ar amunicijos gamyklos pirkimų konkurencijos nebuvo, nėra ir skandalų esą „perkam ko reikėjo praėjusiems karams“.

Juokinga stebėti, kaip viena ir ta pati chebra, metus laiko tikslingai puolanti Šakalienę ir Vaikšnorą, dabar, kai jų abiejų pozicijos susvyravo, šokosi tiesti jiems pagalbos ranką ir dedasi gynėjais. Įdomu, ko ir kiek prašys už pagalbą?

Tašką savo, kaip ministrės, istorijoje Šakalienė padėjo pati. Įtakotukų panaudojimas kovoje dėl KAM biudžeto yra tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kaip to negalima daryti ir davė lygiai atvirkščią rezultatą. Čia kaip pabandyti bakstelėti peiliu laikant jį už ašmenų, o paskui verkti, kad delną susipjaustei.

Kai sieki politinio poveikio neoficialiai nutekindamas informaciją, visados turi atsakyti į keturis klausimus: Kada nutekinti? Kokią informaciją nutekinti? Kam nutekinti? Kokio tikslo siekiama nutekinimu? Padarius tai vasarą (tuomet, pasak Šakalienės, iš Finansų ministerijos atėjo mažesni, nei 4 proc., skaičiai), su finansiniais specialistais ir žurnalistais, buvo galima tikėtis teigiamos reakcijos. Padarius tai praeitą savaitę su Feisbuko skandalistais, išėjo tik ruda čiurkšlė ant premjerės ir Vyriausybės.

Šakalienė dar turi nedidelę galimybę išsaugoti KAM ministrės postą, bet po to, kai premjerė Ruginienė viešai atėmė iš jos pinigus karinei pramonei finansuoti, jos įtaka Vyriausybės sprendimams dėl gynybos bus artima nuliui. O gaila, tikrai nebloga ministrė, tik ministre būti nemoka.

2 KOMENTARAI

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Globalistinė revoliucija šitaip ryja savo vaikus

Kartais galima sutaupyti pastangų ir laiko. Kilo mintis pakomentuoti Prancūziją drebinančius įvykius. Susiruošęs apie juos rašyti prisiminiau, jog...