Nauja Pew tyrimų centro ataskaita rodo, kad islamas auga daug sparčiau nei bet kuri kita religija pasaulyje. Nuo 2010 m. iki 2020 m. musulmonų skaičius išaugo net 347 milijonais – beveik tris kartus daugiau nei krikščionių per tą patį laikotarpį. Islamas taip pat sparčiai auga kaip pasaulio gyventojų dalis, ypatingai dėl didelio gimstamumo ir migracijos, ypač į Vakarus.
Per pastarąjį dešimtmetį islamas pasaulyje augo sparčiau nei bet kuri kita religija. Pew tyrimų centro duomenimis, nuo 2010 m. iki 2020 m. musulmonų skaičius pasaulyje išaugo net 347 mln. žmonių – daugiau nei visų kitų religijų atstovų kartu sudėjus. Tai reiškia, kad vos per 10 metų musulmonų dalis pasaulio gyventojų skaičiuje padidėjo nuo 23,8 proc. iki 25,6 proc.
Šį augimą lemia du pagrindiniai veiksniai: natūralus gyventojų prieaugis ir migracija. Musulmonų gyventojų gimstamumas yra vidutiniškai didesnis, o jų amžiaus struktūra gerokai jaunesnė nei kitų religinių grupių. Pew duomenimis, vaikai iki 15 metų sudaro 33 proc. pasaulio musulmonų populiacijos – daugiausiai iš visų religijų.
Krikščionybės dalis pasaulyje mažėja
Krikščionybė išlieka didžiausia religija pasaulyje pagal jai priklausančių asmenų skaičių – 2020 m. buvo identifikuota 2,3 mlrd. krikščionių. Tačiau jos augimas – 122 mln. per 10 metų – nėra pakankamas, kad neatsiliktų nuo bendro pasaulio gyventojų skaičiaus augimo. Dėl to krikščionių dalis tarp pasaulio gyventojų sumažėjo 1,8 procentinio punkto – nuo 30,6 proc. iki 28,8 proc.
Pew tyrimų centras konkrečiai pabrėžia, kad šis krikščionybės santykinės dalies sumažėjimas daugiausia susijęs su religiniu atsiribojimu, tai yra, žmonės, daugiausia Vakarų pasaulyje, vis dažniau renkasi nebetapatinti savęs su jokia religija. Europoje ir Šiaurės Amerikoje dėl to smarkiai padaugėjo žmonių, teigiančių, kad jie nėra religingi.
Sekuliarus Vakarų pasaulis – išskyrus islamą
Pew ataskaitoje aiškiai neatskiriami tikėjimą išpažįstantys žmonės ir žmonės, kurie kultūriškai tapatina save su religija. Vakarų pasaulyje, o ypač Švedijoje, yra įprasta, kad daugelis žmonių, kurie save vadina krikščionimis, nėra religiškai aktyvūs, o veikiau sekuliarūs. Remiantis SOM instituto Geteborgo universitete atliktų apklausų duomenimis, dauguma švedų šiandien yra nereligingi, nors daugelis jų vis dar priskiriami prie krikščionių remiantis tradicija arba priklausymu Švedijos bažnyčiai.
Islamas yra šios sekuliarizacijos tendencijos išimtis. Vakaruose gyvenantys musulmonai yra labiau pamaldūs ir religiškai angažuoti. Didžiosios Britanijos musulmonų tarybos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje apsilankymų mečetėse vienam gyventojui skaičius yra daug didesnis nei krikščionių britų apsilankymų bažnyčiose, ir tai būdinga daugeliui kitų Vakarų šalių.
Migracijos vaidmuo islamo plitimui
Vakaruose migracija yra pagrindinis islamo augimo veiksnys. Pew pažymi, kad nors migracija neturi įtakos pasaulinei religijos apimčiai, religinė sudėtis regionuose ir šalyse keičiasi. Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje musulmonų dalis per pastarąjį dešimtmetį padidėjo, nes išaugo migracija iš šalių, kuriose dominuoja musulmonai.
Kartu daugelyje šių šalių mažėja krikščionių dalis. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2010–2020 m. krikščionių dalis sumažėjo 14 procentinių punktų, o Australijoje – net 20 procentinių punktų. Per tą patį laikotarpį keliose Vakarų šalyse musulmonų dalis padidėjo, nors iš pirmo žvilgsnio procentiniais punktais padidėjimas neatrodo dramatiškas. Tačiau ilgalaikis dėsningumas aiškus: krikščionybė traukiasi, islamas auga.
Santykinis judaizmo sąstingis
Absoliučiais skaičiais judaizmas auga (nuo 13,8 iki 14,8 mln. 2010–2020 m.), tačiau jis išlieka mažiausia tarp didžiųjų pasaulio religijų – 0,2 proc. pasaulio gyventojų. Didžiausias judaizmo pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra geografinis: Izraelis aplenkė Šiaurės Ameriką kaip regionas, kuriame gyvena daugiausia žydų.
Islamas netrukus aplenks krikščionybę
Jei dabartinės demografinės tendencijos išliks, islamas šiame šimtmetyje gali tapti didžiausia pasaulio religija. Remiantis ankstesnėmis Pew (2017) prognozėmis, tikimasi, kad maždaug 2070 m. musulmonų skaičius pasaulyje pralenks krikščionių skaičių.
Šiuos pokyčius lemia ne religinis atsivertimas – labai nedaug žmonių atsiverčia į islamą, bet didelis gimstamumas, mažas vidutinis amžius ir Vakaruose gana stiprus antros ir trečios kartos imigrantų religinės tapatybės išsaugojimas.
Naujas religinis peizažas
Pew tyrimų centro duomenys rodo aiškų vaizdą: pasaulis netampa labiau krikščioniškas – jis tampa vis jaunesnis, musulmoniškesnis ir mažiau susijęs su religija. Nors religijos vaidmuo Vakarų viešojoje erdvėje (išskyrus su imigracija susijusį islamą) mažėja, jis auga daugelyje kitų pasaulio dalių, ypač musulmoniškame pasaulyje.
Laikotarpiu, kai kultūrinė ir religinė priklausomybė ir toliau lemia politinius, socialinius ir demografinius modelius visame pasaulyje, Pew mano, kad nustatytos tendencijos turės didelę įtaką visuomenės raidai.
Ir kodėl tuo suinteresuotas Didysis Trejetas, a? Ir mūsų pataikūnai ir padlaižiai už geras babkes ir viršenybes mūsų atžvilgiu.