Lenkijos konstitucinė krizė daro posūkį. Po kelias dienas trukusios atviros prezidento Karolio Nawrockio ir premjero Donaldo Tusko konfrontacijos atsirado pirmieji ženklai, kad abi pusės ketina sėsti prie derybų stalo. Vis dėlto svarbiausias klausimas lieka atviras: kas teisėtai vadovauja Konstituciniam Tribunolui ir kas turi teisę priimti sprendimus jo vardu?
Lapkričio 4 d. premjeras Donaldas Tuskas pasiūlė prezidentui Karoliui Nawrockiui tiesiogiai susitikti ir aptarti galimybes įveikti konstitucinę krizę. Prezidento atstovas spaudai Rafałas Leśkiewiczius patvirtino, kad Prezidentūra gavo šį pasiūlymą ir yra pasirengusi susitikimą organizuoti.
Tai svarbus politinis posūkis. Dar prieš kelias dienas abi pusės viena kitą kaltino Konstitucijos pažeidimais. Nawrockis teigė, kad Tusko vyriausybė mėgina neteisėtai perimti Konstitucinį Tribunolą, o premjeras kaltino prezidentą trukdant teisėtai išrinktiems Tribunolo teisėjams pradėti darbą.
Vis dėlto ketinimai derėtis nereiškia, kad bent viena pusė pakeitė savo poziciją.
Kompromiso paieškas apsunkina tai, kad ginčas vyksta ne vien dėl politinių sprendimų, bet ir dėl pačios Tribunolo vadovybės įgaliojimų teisinių pagrindų. Net prezidento ir premjero politinis susitarimas savaime negali panaikinti būtinybę išspręsti teisėjų statuso, priesaikos, kvorumo ir jau priimtų nutarimų galiojimo klausimus.
Tuo metu, kol Varšuvoje svarstomos galimybės pradėti prezidento ir premjero derybas, visuomenėje politinis susipriešinimas auga.
Lapkričio 3 d. Gdanske ir kituose Lenkijos miestuose vyko Demokratijos gynimo komiteto (KOD) organizuotos demonstracijos „Švieselė Tribunolui“. Jų dalyviai reiškė paramą naujai išrinktiems teisėjams ir reikalavo atkurti, jų vertinimu, pažeistą teisinės valstybės principą.
Tuo pat metu lapkričio 4 d. Liubline vyksta prezidento Karolio Nawrockio palaikymo mitingas. Jo organizatoriai smerkia veiksmus, nukreiptus prieš ankstesnę Konstitucinio Tribunolo vadovybę. Tokiu būdu protestus rengia abi politinio ginčo pusės, bet jų reikalavimai iš esmės skiriasi.
Prokuratūros tyrime – Prezidentūros pareigūnų pavardės
Dar vienas naujas ir politinis įvykis – lapkričio 4 d. teisingumo ministro Waldemaro Żureko pareiškimas dėl tyrimo, susijusio su galimu smurtu prieš Konstitucinio Tribunolo teisėjus.
Ministras viešai paminėjo Prezidento kanceliarijos vadovą ir Nacionalinio saugumo biuro vadovą kaip asmenis, kurių veiksmais domisi tyrėjai. Prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis šiuos pareiškimus griežtai sukritikavo.
Toks tyrimas tik dar labiau apsunkina prezidento ir premjero derybas, nes pareigūnų pavardžių paminėjimas tyrimo kontekste nėra jų kaltės įrodymas, o galutinį teisinį vertinimą gali pateikti tik kompetentingos institucijos.
Į ginčą įsitraukia Briuselis
Europos Komisija (EK) taip pat paskelbė stebinti padėtį Lenkijoje. Komisijos atstovė pabrėžė, kad Lenkijos valdžios institucijos privalo užtikrinti Konstitucinio Tribunolo veikimą pagal nacionalinę Konstituciją, kartu atsižvelgdamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Komisija taip pat priminė, kad naujų Konstitucinio Tribunolo teisėjų išrinkimas priklauso Lenkijos Seimo konstitucinei kompetencijai.
Kitaip ir negalėjo būti, nes EK vienareikšmiškai palaiko D. Tusko vyriausybės kryptį. Ši pozicija ypač reikšminga plačiau vertinant kilusį ginčą. Dar 2021 metais Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė sprendimą, kuriuo tam tikrą Europos Sąjungos sutarčių aiškinimą pripažino nesuderinamu su Lenkijos Konstitucija. Šis sprendimas tapo vienu svarbiausių nesutarimų tarp Varšuvos ir Briuselio.
Todėl dabartinė krizė atgaivina ir seną klausimą: kur baigiasi Europos Sąjungos teisės viršenybės principo taikymo ribos ir prasideda nacionalinės Konstitucijos saugoma valstybės kompetencija?
Kaip toliau klostysis įvykiai Lenkijoje?
Naujausi įvykiai rodo, kad konstitucinė krizė vienu metu vystosi keliomis kryptimis: ginčijamas Tribunolo vadovybės teisėtumas, prokuratūra tiria galimus pažeidimus, abi politinės stovyklos mobilizuoja savo šalininkus, o Europos Komisija lūkuriuoja ir atidžiai stebi situaciją.
Prezidento ir premjero susitikimas gali tapti svarbiu žingsniu mažinant įtampą, bet net ir pasiektas politinis kompromisas savaime neišspręs teisėjų įgaliojimų bei jau priimtų sprendimų teisėtumo klausimų.
Šiandien Lenkijoje niekas negali paaiškinti, kaip valstybėje galima atkurti pasitikėjimą Konstitucija, kai dėl jos aiškinimo nesutaria netgi aukščiausios šalies valdžios institucijos.
Ar ginčą pavyks išspręsti teisinėmis priemonėmis, ar ir toliau gilės politinis susipriešinimas, artimiausiomis dienomis priklausys nuo konkrečių prezidento, vyriausybės ir teisminių institucijų veiksmų.
Šaltiniai: Euronews; wiadomosci.onet; prezydent.pl;zawszepomorze.pl
