Nesu jokio žmogaus iš pykčio pavadinusi gyvuliu ar rašinėjusi žinutes nepažįstamiems asmenims, bet kiekvieno kitokia etika, išsilavinimas, pomėgiai ir pan. Gal prie to prisideda ir neperseniausi pavyzdžiai, neapykantos kalbos pliūpsniai iš aukščiausių šalies asmenų, leidžiančių sau dalį kitaip mąstančių piliečių išvadinti nežmonėmis. O kas tas nežmogus, juk ne robotas, tai vadinasi, gyvulys.
Ignas Vanagas, kaip pats nurodo baigė ISM, ex didžėjus, dabar viešbučio Joseph valdytojas, galvoja, kad demokratinėje santvarkoje ne visi asmenys gali rašyti tam tikromis temomis. O gal žmogui nepatiko kokiu rakursu rašoma apie transseksualumo problematiką? T. y. aklai nepritariant gender ideologijai, suokiančiai apie biologinės lyties ir asmens įsivaizdavimo apie save atskirtį ir kalbant sveiko proto kalba.
Visko į vieną straipsnį – nesudėsi, tad dar keli lyties sutrikimo diagnozę turinčių asmenų gydymo aspektai:
– didelei daliai individų, norinčių pasikeisti lytį, tuo pat metu buvo diagnozuota depresija, nerimas, turėjo autistinio spektro patologiją,
– chirurgininės procedūros yra susijusios su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes vyrams atliekama kastracija, formuojama pseudovagima, moterims šalinamos krūtys ir gimda bei suformuojamas pseudopenis (Narbekovas, Obelenienė, Pukelis, 2008).
Sveikas protas sako, jog motyvuojant psichikos sutrikimų gydymu neturi būti naudojamos didelės hormoninių preparatų dozės sunaikinančios asmens vaisingumą arba taikomos chirurginės sveikų organų pašalinimo operacijos (politkorektiškoje naujakalbėje kastracija vadinama „lytį patvirtinanti operacija“).
Tokie metodai tik gilina problemą. Todėl dalis specialistų teigia, jog emocinė kančia turi būti gydoma psichiatriniais gydymo metodais, identifikuojant vaikystėje patirtas traumas, padedant atkurti savo vertės supratimą ir susitaikymą su savo kūnu.
Kas dar neskaitėte straipsnio, kuris užkliuvo ponui Ignui, skaitykite www.lrt.lt/…/asta-katute-ideologine-politika…
Puiki medžiaga, ačiū gerbiamai Astai. Nereikia nė kastruotis, žmonės masiškai serga depresija, žudosi, jiems nuolat reikalinga psichiatro pagalba, o ką kalbėti apie tokią intervenciją, kurios nepanaikinsi ir nieko nebesugrąžinsi į pirmykštę padėtį. Apgailėtini, o kai jie paraduose cypia, kvykia, imituoja džiaugsmą- tai vaidina. Tėvai, saugokite savo vaikus, kalbėkitės su jais, aiškinkite, kad pagarbiai elgtųsi su Dievo duotu kūnu.