Besibaigiančių metų Lietuvos kino klestėjimą raiškiai atskleidė lapkričio mėnesį įvykęs A klasės kino festivalis Taline „Juodosios naktys“. Net 11 lietuviškų ilgametražių filmų konkuravo festivalio konkursinėje programoje! Dauguma džiugino savo meniškumu ir profesionalumu. Gaila, kad ateinančiais metais tokių rodiklių sunku tikėtis dėl mažinamo finansavimo. Ką darysi – geopolitinė situacija verčia veržtis diržus daugeliui sričių…
Prisipažinsiu, kad nesu matęs vieno iš naujų filmų autoriaus, spalyje penkiasdešimtmetį atšventusio Manto Verbiejaus nei ankstesnės pilno metro romantinės komedijos „Skyrybos“, trumpo metro filmų ar TV serialų bei jo režisuotų miuziklų, kurių pastatymuose jis specializavosi. Todėl naujausias jo filmas labai maloniai džiugino kokybe, geru skoniu ir meistriškumu.
„Smėlis tavo plaukuose“ ir subtiliai, ir nuotykinga forma rodo pagyvenusių žmonių įsiplieskusią meilės istoriją. Lietuviško teatro ir kino primadonai Jūratei Onaitytei jau 71-eri, jos filme troškimo objektui, kitam vaidybos grandui Liubomirui Laucevičiui –75-eri. Galimai ekrane jų personažai Malvina ir Kipras yra ir dar vyresni.
Būtent Malvinai minint 75-metį, buvusi balerina pareiškia, kad planuoja rengti vaikų darželiuose, viešosiose bibliotekose, senelių namuose šokio pasirodymus. Giminaičiams, ir ypač vyrui Vincui (iškilusis aktorius Juozas Budraitis) tai sukelia gerą juoko dozę. Bet vilnietė ne šiaip sau kalbėjo…
Tačiau jau pirmame savo koncerte senelių namuose, exbalerinai nepasiseka – lūžta koja. Bet nėr to blogo, kas neišeitų į gerą – uostamiestyje ji atranda savo didį gerbėją Kiprą. Tokia būtų žaismingo, jautraus meilės nuotykio pradžia. Kiekvienas naujai susikūrusios poros tolimesnis veiksmas sukels žiūrovui ir intrigą, ir jų tikslo siekimo pasigerėjimą, ir didelę humoro dozę…
Dėl filmo kokybės ir lygio sunku rasti priekaištų. Gal, kad žiūrėjau lietuvišką filmo premjerą Nacionaliniame dramos teatre, kartais per stiprus atrodė foninis garsas (gatvės triukšmas pirmuose kadruose, Klaipėdos uosto, senelių namų automobilio garsai atrodė per aštrūs). Dar daugiau kliuvo aktorės Laimos Akstinaitės (dukra Maja) burbėjimo manieros kalbėsena – teko net angliškus subtitrus pastebėti, kad suvoktum, kas buvo pasakyta. Bet tai yra visiškos priekabės bendrame gerame įspūdyje…
Ir labai pagirti galiu senelių namų direktorę vaidinančią Eglę Mikulionytę. Ji iškart sugeba sukelti žiūrovui pasipiktinimą. Ir čia tas atvejis, kai aktorė to ir siekia. Talentinga!
Nors ekrane tviska Jūratės Onaitytės ir Liubomiro Laucevičiaus personažai, rudeninėse filmo premjerose dėmesys fokusavosi į mūsų aktorinio meno legendą (vartoju tokį išsireiškimą, nors aktorius jo nemėgsta) Juozą Budraitį, spalyje minėjusiam savo 85-etį. Beveik 130 vaidmenų kine sukūręs maestro, Lietuvos sovietiniu laikotarpiu buvo ryški 200 mln. gyventojų turėjusioje SSSR kino žvaigždė. Buvo nepralenkiama savo populiarumu vyriška trijulė – Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis. Tos sudurtinės šalies centras Maskva dabar labai minėtų savo korifėjaus jubiliejų. Deja, neįmanoma! Tačiau aktorius buvo pakviestas garbės svečiu į lapkritį vykstantį A klasės kino festivalį Taline „Juodosios naktys“ ir ten visu gražumu aktorius liaupsintas, įteikiant jam prizą už gyvenimo pasiekimus. Vilniuje aktoriui įteiktas didžiulio formato Scanoramos dovanos čekis.
Nors ekrane mėgaujamės herojų, ne pirmus metus esančių senjorais, nuotykiais, jų polėkio drąsa, tikėjimu savo pasirinkimais tikrai bus įdomūs ir 3–4 kartus jaunesniems žiūrovams. Apie senatvę čia daugiau juokaujama, nei dėl atėjusios jos pergyvenama.
Džiugu, kad apie laiko paliestus personažus jau kalba ne vien Algimantas Puipa („Edeno sodas“, „Kita tylos pusė“). Ir Mantas Verbiejus kalba talentingai, rodydamas kaip svarbu, kad nebūtų prarasti polėkiai ir tame labai brandžiame gyvenimo laikmetyje…
Užbaigsiu filmo žvaigždžių komentarais pirmą kartą pasižiūrėjus „Smėlis tavo plaukuose“:
Jūratė Onaitytė: „Negaliu žiūrėti į save. Labai liūdnas filmas.“
Liubomiras Laucevičius: „Prieštarauju! Kaip tik optimistinis filmas! Ir tokiame amžiuje galima įsimylėti.“
Juozas Budraitis: „Aš – paliktas vyras. Ką galiu pasakyti?!“
