Dėl Vilijos Blinkevičiūtės sprendimo nebūti premjere garsiausiai kažkodėl rauda ir nežmoniškoje prostracijoje plėšosi partinius majkoncus Tėvynės sąjungos politikai ir politikės. Feisbuke – ištisas shitstormas.
Labai įdomus reiškinys. Juk „apgauti“ (nors iš tiesų nebuvo jie apgauti – apie tai gerai parašė Tomas Janeliūnas) buvo ne už Tėvynės sąjungą, o už Socialdemokratų partiją balsavę rinkėjai. Tad būtent socialdemokratai dabar turėtų masiškai šaukti, kad juos apgavo. Bet rėkia ne jie, o konservatoriai. Neatrodo truputį keista, makabriška ir juokinga?
Tėvynės sąjungos fanai kraustosi iš proto dėl to, kad buvo apgauti jų didžiausi draugai – socdemų partijos rinkėjai? Ak, kokia nuostabi empatija: taip jaudinasi dėl savo artimo nelaimės… Nors jokios nelaimės tas artimas nepatyrė.
Kai Šimonytė apgavo visus Lietuvos rinkėjus, pažadėjusi atsistatydinti ir neatsistatydinusi, jiems viskas buvo gerai. O kai Blinkevičiūtė sužaidė politinį žaidimą tik su savo rinkėjais, tai jau, pasirodo, yra visos Lietuvos tragedija.
Viena užsienietė manęs paklausė: kas čia vyksta? Labai sunku buvo jai paaiškinti, kodėl Blinkevičiūtės apgauti jaučiasi ne pačios Blinkevičiūtės, o Šimonytės rinkėjai. Bet kuriam normaliam stebėtojui iš šalies visa šita pasiutpolkė turėtų atrodyti kaip vietos aborigenų religinis ritualas.
O man juokinga dabar skaityti tuos tariamo susirūpinimo veidais sakomas nesąmones apie „nuviltus rinkėjus“, kažkokį pasitikėjimo atstatymą.
Jei išties kažkas mano, kad rinkėjai buvo „apkvailinti“, tai reiškia, kad rinkėjai buvo nusiteikę būti apkvailintais. O dar tiksliau – kažkas mano, kad rinkėjai buvo tiesiog kvaili. Na, kvailį ir bažnyčioje muša, sako patarlė.
O aš nemanau, kad rinkėjai buvo kvaili. Visų pirma, didesnė dalis rinkėjų norėjo naujos, kitokios valdžios, nei konservatorių. Ir ta alternatyva buvo socialdemokratai, kaip stipriausia kita jėga konservatorių+liberalų valdžiai.
Aš manau, kad dabartinė situacija, kai socialdemokratams nereikia daug pastangų burti koaliciją, ir ypač – nereikia derėtis su „Nemuno aušra“, yra kaip tik kolektyvinės rinkėjų išminties rezultatas. Rinkėjai pasielgė labai išmintingai, suteikę socialdemokratams daugiau vietų.
O Vilijos „lengva apgavystė“ – tai tik tipinis politikos reveransas. Na, gal ne toks jau grakštus ir elegantiškas, bet toks tipinis, kad tai nėra jokia „apgavystė“. Tai tiesiog politika. O jei jūs, sulaukę savo dabartinio amžiaus, dar tikite politinėmis pasakomis, kuriose politikai niekada nemeluoja ar visada laikosi savo žodžio – tai jus ir toliau kažkas „apgaudinės“, nes politine prasme jūs esate naivus vaikas, kuris tiki Kalėdų seneliu. Subręskite gal?
Vilija Blinkevičiūtė pasirodė šauni pokeristė, subtiliai moteriškai apžaidusi didžiausius Lietuvos sukčius, net tapinas liko prasižiojęs, kažką veblendamas. Rinkėjų tikslas buvo išmušti šaikai žemę iš po kojų. Tai ir pavyko padaryti. Ir yra vilties, kad vis dėlto, per ketverius metus socdemonai tapo labiau prolietuviški, o ne išnykimo globalioje dykynėje entuziastai, kokie mus valdė pastaruosius ketverius metus
„Ir yra vilties, kad vis dėlto, per ketverius metus socdemonai tapo labiau prolietuviški“-?????????
Klausimas rašytojui: kas ta „nežmoniška prostracija“? Spėju, kad suklydote, nes turėjote omenyje NEŽMONIŠKĄ PROSTATĄ.
„Mieli Lietuvos žmonės, iš tikrųjų… iš tikrųjų… iš tikrųjų… dirbsiu ministre pirmininke…“, ciniškai ir įžūliai melavo Lietuvos žmonėms ponia Blinkevičiūtė, žadėdama visiems kelti atlyginimus, didinti pensijas ir pašalpas, daugiau pinigų sveikatos apsaugai, švietimui, keliams ir t.t. Tačiau spalio 30 d. ji staiga paseno dirbti Lietuvai, bet yra jaunutė neatsakingai leisti laiką už daugiau nei dvigubą atlyginimą Europarlamente. Gal ten ji suprato, kad vienintelė profesija, kur galima nebaudžiamai meluoti, apgaudinėti ir sukčiauti yra politika. Kaip netoli nuėjo Lietuvos socialdemokratai nuo Lenino socialdemokratų – ne tik dėl raudonos spalvos, bet ir dėl to paties melo! Bet Paluckas tai vadina „politine branda.“ Liūdniausia, kad tą ponią melagę drąsino, protegavo ir rėmė matomai vienmintis prezidentas, niekindamas dorai dirbančią Premjerę, su kuriuo politiškai brandi melagė „buvo atvira“. Man gaila tų nelabai protingų žmonių, kurie nematė akivaizdaus ponios melo ir tų koalicijos partnerių, kurie jungsis prie melagių partijos Seime ir vyriausybėje. Liūdna dėl šalies, kur vyriausybė darbą pradės nuo melo. Tačiau gerai, kad vyriausybei nevadovaus nekompetentinga plepi melagė.
Gal politinė dar viena balanda, nemanai?
„Apgavystės arba vietos aborigenų religinis ritualas.“ Jeigu rašytojas žinotų, ką reiškia žodis aborigenas, jis nevartotų žodžio vietos.
Internaciukai duoda garo runkeliams.
1) shitstormas, majkoncus, fanai… Sunku rašyti lietuvių kalba? 2) Kiek galima skirti dėmesio Šiluvos mitui? Kiek galima tikėti juo?