Apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas yra nunciatūroje Kijeve, kur dalijasi tuo pačiu likimu su vietiniais žmonėmis. Šeštadienį jis davė trumpą interviu Vatikano radijui.
„Kijevo miestas, kuriame esu, yra didelis, jame gyvena maždaug trys milijonai žmonių, o šiomis dienomis jis visiškai paralyžiuotas karo veiksmų. Skrieja raketos, žmonės kaip įmanydami slepiasi rūsiuose, metro stotyse.
Žinodami, kad artėja sunkios dienos, visi stengėsi sukaupti atsargų, tačiau jų užteks tik kelioms dienoms, todėl kyla klausimas: kas bus toliau? Dabar nėra galimybių apsipirkti. Taip pat buvimas butuose, kambariuose, bendrose patalpose yra labai pavojingas. Net mes, nunciatūroje, stengiamės likti žemutiniame aukšte, kur mažesnė rizika nukentėti.“
Arkivyskupas sakė, kad nunciatūra yra palyginti saugi, nes ji yra gyvenamajame rajone, atokiau nuo pagrindinių miesto arterijų. „Tačiau girdime, kaip pro šalį lekia raketos, girdime sprogimus, girdime, kad netoliese vyksta mūšiai“, – kalbėjo arkivyskupas Visvaldas Kulbokas. „Meldžiamės už save, už kitus, meldžiamės už taiką, meldžiamės už visų atsivertimą.“
Paminėjus kovo 2 d., kai visa Bažnyčia, popiežiaus paraginta, pasninkaus ir melsis už taiką Ukrainoje, arkivyskupas sakė, kad, deja, kovo 2-oji dar toli, reikia dar jos sulaukti…
„Visada meldžiamės už taiką, o šios valandos mus dar labiau įkvepia tai daryti, skatina intensyvią maldą, pasitikėjimą Viešpačiu. Prašome Mergelę Mariją, visų Motiną, kad ji užtartų mus visus“, – kalbėjo arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.
Kodėl nesimeldžia kad būtu sunaikinti užpuolikai?