Skaudi ši liaudies išmintis, bet deja teisinga.
Tokia atrodė Lietuvos valstybė ir savivaldybės, kai puolė nuomoti rubikoniniams ir kitiems šilumos ūkį. Pasižiūrėkite Litesko (Rubikon) išnuomotų šilumos tinklų kainas ir palyginkite jas su beveik dvigubai mažesnėmis Šiaulių ir Utenos šilumos tinklų kainomis. Dėl šios aferos šilumos vartotojai prarado milijardus.
Panašios pasekmės gali būti kelių sektoriuje pritaikius jam statybą pagal ilgalaikį nuomos modelį privačioms įmonėms (neoliberalai mandrai tai pavadino PPP – public private partnership (viešojo ir privataus kapitalo partnerystė)).
Seniausiai yra optimizuoti kelių tiesimo sprendiniai, kad minimizuoti eksploatavimo kaštus. Tai kokią pridedamą vertę sukurs privačios įmonės jeigu imsis finansuoti kelių tiesimą ir eksploatavimą? Ogi jokios.
Tik visi mes sumokėsime papildomai už privačioms įmonėms brangesnes paskolas ir įmonių įdėtas papildomas maržas dėl išaugusių rizikų, kai reikia prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Dar gali tekti sumokėti ir už privačių įmonių politikams ir valdininkams sumokėtus kyšius, nes PPP modelis atveria daug puikių galimybių neskaidriai vykdyti viešąjį pirkimą.
Štai tas neskaidrumas ir galimybė nukelti valstybės įsipareigojimų vykdymą kitoms politikų kadencijoms manau ir buvo pagrindinis masalas Seime, kad už susijusias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo net 97 parlamentarai, o prieš buvo tik 2 ir susilaikė tik 6.
Per dešimtmečius politikai nugyveno kelių sektorių neskirdami jam pakankamai lėšų. Dabar mums visiems greičiausiai teks sumokėti dvigubai ar daugiau.
Būtų gaila tautiečių, bet ką padarysi, kai tokius Seimo narius išrenka. Dar liaudies išmintis sako: biedną ir durną ir bažnyčioje muša…
Seniai patikrinta: legviausia vogti prie statybų ir kelių. Koks verslas sėkmingiausiai darbuojasi, t.y. įsisavina lėšas Vilniuje, gal ir kitur? Teisingai, statybų ir gatvių bei kelių