Na ką – neatsiliekam nuo pasaulio. Virto dar viena vergovės barikada ir Delakrua Laisvė plikom krūtim laužia duris į šviesų rytojų.
Pro atsivėrusią skylę garma užsistovėjęs vienatvės vanduo, šiukšlės, neišsipildę vidutinybių svajonės, seniai ištuštinti buteliai ir prezervatyvai. Prieš penkis ar dvidešimt penkis metus norėjo, bet negavo? Niekšas.
Gerą inovaciją vystome toliau. Kur lyčių lygybė, kodėl tik tos, o kodėl ne tie? Ar yra mažai merų ir deputačių, prezidentų, prezidenčių ir šiaip prie šlovės ar pinigo?
Tai kas, kad patys ar pačios ėjom ir norėjom, juk taip smagu apspjovus žiūrėti, kaip valosi. Mes juk nieko nekaltinsim ir nešmeišim, tik pasipasakosim gyvenimo istorijas.
Nebijokit – įrodyti nieko nereikės. Jie ir jos nesibylinės – kuo daugiau spurda ir murkdosi, tuo yra kaltesni ir giliau grimzta, nes bet kokia dėmė jiems pražūtis.
Ir kodėl rašyti tik tai, kaip nieko nebuvo? Pradėję eikim iki galo, tegu pasaulis sužino ir tai, kaip buvo, net jei nieko nebuvo! Svarbiausia – smulkmenų, smulkmenų ir dar kartą smulkmenų!
Tautos teisė žinoti, kokie ten pas juos minkšti baldai ir minkštos vietos, kokias tos didelės ponios žvakeles uždega ir kaip kurią vietą liečia ar varto akis, ir ar užsimerkia.
Ir kaip tie stori didžiūnai dūsauja, ir kaip per telikus ir tribūnose matytas veidas atrodo, kai numauna kelnes. Pirmyn, nesivaržykim, juk laisvės ir permainų vėjas už lango!
Drąsiai pasakykim drąsiųjų šaliai, kaip ir kokiu būdu, ar ilgai buvo, kokie buvo tie garsai ir tas kvapas, kur pas ką karpa ar papiloma, kaip jie ar jos baigia (jeigu baigia), ką kalba po to, ir kaip juokingai atrodo, kai pliku užpakaliu nukrypuoja į dušą. Mums įdomu viskas, brangūs draugai.
Po to būtinai surengti apie tai diskusiją portaluose ir kudakuojančiose TV plepyklose. Aptarti su savo ir jų vyrais, žmonomis, vaikais ir kaimuose užsilikusiais senoliais, laiptinės įgaliotinių susirinkimuose.
Tai šiuolaikiška, mes už atvirą Lietuvą. Savaitėmis bus ką kalbėti ne apie tai, kaip Kalnas griūna, net matonių Vremia parodytų.
Tai kas, kad niekas nebenorės turėti rimtų reikalų ir nepasitikės, ir netikės, bet juk apie tave visi kalbės ir sugriausi kitam gyvenimą.
O galima ir iš anksto pranešti, kas bus ir paprašyti ko nors už tai, kad nebūtų. Pažiūrėję telikus daugelis tikrai išsigąs ir ką nors duos. Tam reikia tik gero teksto ir būti pasiryžusiu.
O kodėl ne, kreipkitės. Kuriu spartuolišką startuolį „Monika Levinsky and partners-Mee Too”. Rašau tekstus, konsultuoju, tarpininkauju, imu nebrangiai. 100 žodžių = 100 € su PVM, 10 procentų komisinių, išrašau sąskaitas- faktūras.
Veidaknygė
