Algimantas Rusteika. 1940-siais pirmieji išdavė profesionalūs ir sotūs patriotai

Įdėčiau vestuvių, studijų laikų ar, apsaugok Viešpatie, kariuomenės nuotrauką, kur aš jaunas ir laimingas kvatoju su draugais, tai po pusės minutės tuoj aktyvuotųsi kokie 555 idiotai. Bemat subildėtų kanopos ir sulėktų man išaiškinti, kaip aš ilgiuosi ruso.

Pažertų tūkstantį nuorodų, nuotraukėlių ar tulžingų pašmaikštavimų, kokie tada visi iki vieno buvo žiauriai nelaimingi ir negyveno, nesijuokė ir draugų neturėjo, tik dieną naktį verkė kampučiuose dėl Lietuvos ir užsiiminėjo pasyviom rezistencijom. Ir jau būtinai kaip krautuvėse nebuvo mėsos, tarsi kas tą ginčytų.

Jei sužinotum tų idiotų biografijas, tai 99 proc. atvejų paaiškėtų, kad šitie smarkūs Lietuvos piliečiai buvo labai lojalūs sovietams žmogiukai, anuomet tupėję tykiai po šluota. Ir naktimis labai antisistemiškai kankinęsi iš pavydo komunistams, kad jų pačių nepriima į partiją, nepadaro kokiais nors viršininkais ir neduoda slapta nusipirkti žirnelių.

O likęs 1 proc. būtų apsivalgę konservų fabrikėlio grybų nusmuktaklyniai jaunikaičiai, kurių projektai tada saugiai gyveno tėčių sėklidėse, apie tuos laikus išmanantys kaip kiaulės apie debesis.




1940-siais pirmieji išdavė profesionalūs ir sotūs patriotai, kurie du dešimtmečius rėžė iš tribūnų kalbas, stovėjo pirmosiose eilėse per paradus, uniformuoti sukosi su gražiom iškvėpintom poniom Ramovėj tarp vėliavų ir mokė visus teisingai Lietuvą mylėti. O sukilimuose ir miškuose jaunas galvas padėjo mokytojai ir moksleiviai, studentai, paprasti ūkininkai ir kariai.

Sakot dabar būtų kitaip? Galvokit sau į sveikatą, taip juk lengviau ir paprasčiau, o aš jaučiu kitaip. Tikra meilė nepyksta, nesididžiuoja ir nieko iš kitų nereikalauja, ji gyvena ne rūmuose, nemeluoja ir neieško sau naudos. Ir kiek tikrumo dar liko, jį rasi ne Vilniaus Lietuvoj.

Vergą visada galima nusipirkti, jis užauga iš baimės netekti ką įgijęs. Minta melu, įvairiausiais pavidalais apsigyvena viduje ir slepiasi po laisvės ir narsumo ženklais. Visi tą žinom ir jie žino, kad mes žinom ir bijo, kad atpažinsim. Iš čia tas veidmainių aršumas ir noras bet kokia kaina sunaikinti tikrumą.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Gelvonų vaikams reikia ir didvyrių-lietuvių

Jau rašiau, kad aną šeštadienį mūsų „patriotinė brigada“ (signat. Audrius Butkevičius, gen. Česlovas Jezerskas ir istor. Rimantas Stankevičius)...

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Globalistinė revoliucija šitaip ryja savo vaikus

Kartais galima sutaupyti pastangų ir laiko. Kilo mintis pakomentuoti Prancūziją drebinančius įvykius. Susiruošęs apie juos rašyti prisiminiau, jog...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...