Po sunkios ligos mirė rašytojas, žmogaus teisių puoselėtojas ir gynėjas Vytautas Girdzijauskas

Spalio 18 dieną po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas.

V.Girdzijauskas gimė 1930 metais Jurbarko rajone, Bulzgeniškiuose. 1954 metais baigė Vilniaus universiteto istorijos filologijos fakultetą. 1955 m. – J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Vėliau dėstė Vilniaus statybos technikume. Už antitarybinę veiklą 1957 m. buvo suimtas, 1957–1960 m. kalėjo Sibire, Taišete. 1961–1974 m.

Grįžęs į Lietuvą jis dirbo technologu Skaičiavimo mašinų gamykloje, Sveikatos ministerijoje. 1974–1990 m. Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos redaktorius. Nuo 1991-ųjų V.Girdzijauskas dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktoriumi.

1992 m. – Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1998 metais išrinktas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku. Lietuvos rašytojų sąjungai jis priklausė nuo 1974 metų.

V.Girdzijauskas yra parašęs ir išleidęs septynis romanus: Žmonės man buvo geri (1973), Laimingųjų laimė (1975), Ką mylėti (1992), Palūkėk, mirtie (2000), Valinčius; Profesorius Pelėsis (Kn. Tokia moteris – lobis; 2005), Danguje kitaip (2013);  penkias novelių knygas – Trys moterys ir vienas vyras (1971), Vienas prieš vieną (1981), Šimtmetis lyg mirksnis (1997), Tokia moteris – lobis (2005), Žiemos metafizika (2010), autobiografinės prozos knygą Laiškai iš nelaisvės namų (1994); tris eseistikos knygas – Palangos dienoraštis (2004), Trylika tekstų apie vieną gyvenimą (2009) ir Palangos dienoraštis, 2001–2012 (2018). Sudarė ir parengė Žemaitės autobiografiją ir apsakymus (2005), J. Biliūno apsakymus ir literatūros kritiką (2007), B. Gražulio rinktinę, Liudo Dovydėno raštus (6-8 tomus). Rašytojas 1974 m. buvo apdovanotas P. Ziberto premija, Žemaitės (1995), G. Petkevičaitės-Bitės (2002), Juozo Keliuočio (2009) literatūrinėmis premijomis, 2010 m. – Petro Cvirkos premija.

Dalyvaujant  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos veikloje  jo pastangomis buvo įsteigtas Dingusiųjų žmonių paramos centras – teikiantis pagalbą nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos nukentėjusiems asmenims ir prekybos žmonėmis aukoms. Bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis, jam pavyko surasti ir gražinti šeimoms jų pagrobtus ir iš Lietuvos išgabentus  ar kitaip pradingusius vaikus.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija reiškia nuoširdžią užuojautą Vytauto artimiesiems ir jo rezistencinės kovos bendražygiams.