PAGRINDINIAI ASPEKTAI
JAV jūrų pėstininkų korpusas savo antžeminės oro gynybos programai pasirinko bendrovės „Allen Control Systems“ autonominę ginklų stotį „Bullfrog“.
Pagal maždaug 6,2 mln. JAV dolerių vertės prototipo kūrimo sutartį „Bullfrog“ bus integruota į L-MADIS platformą.
Teksaso bendrovės sukurta robotinė ginklų stotis netrukus bus sumontuota vienoje svarbiausių Jūrų pėstininkų korpuso kovos su dronais transporto priemonių. Ji leis įprastą kulkosvaidį paversti autonominiu, dirbtinio intelekto valdomu ginklu.
„Allen Control Systems“ paskelbė, kad Jūrų pėstininkų korpusas savo antžeminės oro gynybos programai pasirinko autonominę ginklų stotį „Bullfrog“. Sistema bus integruota į lengvąją Jūrų pėstininkų korpuso integruotąją oro gynybos sistemą L-MADIS – šiuo metu naudojamą ekspedicinę kovos su dronais platformą.
„Bullfrog“ nėra naujas ginklas – tai robotinė stotis, į kurią montuojamas jau naudojamas šaunamasis ginklas, šiuo atveju M240 kulkosvaidis. Taip jis paverčiamas autonomine sistema, galinčia aptikti, sekti ir sunaikinti taikinį, žmogui įsitraukiant gerokai mažiau, nei reikėtų rankiniu būdu taikantis ir šaudant.
Be šaudmenų sistema sveria maždaug 136 kilogramus. Ji naudoja standartinius 7,62×51 mm NATO šovinius ir gali šaudyti iki 850 šūvių per minutę greičiu. „Bullfrog“ turi visiškai pasyvių jutiklių kompleksą: taikinius aptinka ir seka kameromis bei duomenų apdorojimo priemonėmis, neskleisdama radarų ar kitų signalų, galinčių išduoti ginklo buvimo vietą mūšio lauką stebinčiam priešininkui.
L-MADIS sudaro dvi kartu veikiančios „Polaris MRZR“ visureigės transporto priemonės. Viena jų naudojama kaip vadavietės transporto priemonė, o kitoje įrengtas elektroninės kovos kompleksas, skirtas priešiškų dronų ryšiui slopinti ir jų veikimui trikdyti, rašo „Breaking Defense“.
„Bullfrog“ į esamą platformą bus integruota pagal vadinamąjį kitų sandorių susitarimą (angl. Other Transaction Agreement) dėl prototipo. Tai lankstus sutarčių sudarymo būdas, kurį Pentagonas vis dažniau taiko siekdamas naujas technologijas greičiau perkelti iš demonstravimo etapo į praktinį naudojimą, nei leistų tradicinės įsigijimo procedūros.
„Breaking Defense“ duomenimis, pradinės sutarties su Jūrų pėstininkų korpusu vertė siekia maždaug 6,2 mln. JAV dolerių. Tai palyginti kukli pradinė suma, atsižvelgiant į platesnius korpuso užmojus: 2027 finansinių metų biudžete šiai programai prašoma skirti maždaug 1,27 mlrd. JAV dolerių.
Vienas „Allen Control Systems“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Mike’as Wioras šį pasirinkimą pavadino technologijos, kurią bendrovė daugelį metų tobulino būtent tokiai paskirčiai, pripažinimu.
„Jūrų pėstininkų korpusui reikia pačių pažangiausių ir tiksliausių įmanomų pajėgumų svarbioms misijoms vykdyti, – sakė M. Wioras. – Mums didelė garbė aprūpinti jūrų pėstininkus greitai pritaikomais, lengvai plečiamais ir ekonomiškais kovos su dronais sprendimais, sklandžiai integruojamais į jau naudojamas platformas.“
Bepiločių orlaivių karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose ne kartą atskleidė didžiulį ekonominį neatitikimą: kariuomenė dažnai naudoja šimtus tūkstančių ar net milijonus dolerių kainuojančias raketas dronams, kurių gamyba ir paleidimas kainuoja tik nedidelę šios sumos dalį, numušti.
„Bullfrog“ šią problemą sprendžia vietoj kiekvienam taikiniui skirtos valdomos raketos naudodama įprastus šaudmenis. Viena ginklų stotis gali sunaikinti dešimtis artėjančių dronų šaudmenimis, kainuojančiais tik nedidelę dalį specializuoto perėmimo užtaiso kainos.
Kartu išlaikomas reikalavimas prieš atidengiant ugnį gauti žmogaus leidimą. „Bullfrog“ gali veikti autonominiu arba pusiau autonominiu režimu, tačiau kiekvieną sprendimą panaudoti ginklą vis tiek turi patvirtinti žmogus – sistema negali visiškai savarankiškai nuspręsti atidengti ugnį.
„Bullfrog“ pasirinkimas Jūrų pėstininkų korpuso programai grindžiamas patirtimi, kurią bendrovė nuosekliai kaupė bendradarbiaudama su keliomis JAV ginkluotųjų pajėgų rūšimis ir užsienio partneriais.
Sistema pirmą kartą sulaukė rimto Pentagono dėmesio per 2024 m. rugpjūtį Atterberio stovykloje, Indianos valstijoje, surengtus JAV Gynybos departamento technologinės parengties bandymus. Per dvi savaites trukusį vertinimą ji nuosekliai naikino bepiločius taikinius. Bandymus stebėjo daugiau kaip 30 pareigūnų, tarp jų tuometė gynybos sekretoriaus pavaduotoja moksliniams tyrimams ir inžinerijai Heidi Shyu, taip pat JAV Specialiųjų operacijų vadavietės ir Jūrų pėstininkų korpuso atstovai.
2025 m. gruodį JAV kariuomenės Taikomųjų programų laboratorija bendrovei „Allen Control Systems“ atskirai skyrė iki 4,5 mln. JAV dolerių vertės sutartį. Pagal ją vertinamos galimybės integruoti „Bullfrog“ į penkių rūšių plačiai naudojamas kariuomenės kovines transporto priemones.
Bendrovės pranešime spaudai teigiama, kad „Bullfrog“ jau buvo dislokuota JAV kariuomenės ir Karinio jūrų laivyno daliniuose, o sistemą patvirtino Jungtinė tarpžinybinė darbo grupė 401 – Pentagono kovos su bepiločiais orlaiviais koordinavimo padalinys, atsakingas už dronų grėsmėms neutralizuoti skirtų sistemų vertinimą ir diegimą.
„Allen Control Systems“ taip pat sudarė eksporto sutartis su Pietų Korėjos ginkluotosiomis pajėgomis ir Jungtinių Arabų Emyratų kariuomene. Be to, su Rumunijos ginkluotosiomis pajėgomis pasirašytas susitarimo memorandumas dėl sistemos gamybos šioje šalyje.
„Bullfrog“ siūloma keturių skirtingų ginkluotės konfigūracijų. Be Jūrų pėstininkų korpusui skirto varianto su M240 kulkosvaidžiu, yra versijų su sunkiuoju M2 kulkosvaidžiu, M230 automatine patranka ir M134 daugiavamzdžiu rotaciniu kulkosvaidžiu. Tai leidžia klientams pritaikyti ginklų stoties ugnies galią prie konkretaus grėsmės lygio ir ginamos platformos.
Visos konfigūracijos skirtos kovoti su 1–3 grupių dronais – nuo mažų komercinių ketursraigčių iki didesnių fiksuoto sparno taktinių bepiločių orlaivių, sveriančių iki 599 kilogramų. Didžiausias efektyvus šaudymo į taškinius taikinius nuotolis, priklausomai nuo pasirinkto ginklo, siekia iki 1 500 metrų.
Jūrų pėstininkams, ginčijamuose mūšio laukuose vis dažniau susiduriantiems su pigiais, masiškai gaminamais dronais, sistema, paverčianti gerai pažįstamą ginklą autonomine apsaugos nuo šios grėsmės priemone, suteikia tai, ko korpusas aktyviai ieškojo. Ji gali padėti susigrąžinti dėl dronų spiečių prarandamą manevro laisvę, nereikalaujant kiekvienam daliniui įsisavinti visiškai naujos ir nepažįstamos ginklų sistemos.
defence-blog.com
