Parlamentarui profesoriui Ignui Vėgėlei pasiūlius burtis bendram darbui, siekiant teisingesnės valstybės valdysenos, kuri užtikrintų tautos saugumą ir pažangą, pasigirdo balsų, kad tai grupelė naujų „gelbėtojų“, kurie, tariamai, neturi jokios reformų vizijos.
Tai akivaizdi netiesa, nes pertvarkos šalininkai gerai supranta, kad Lietuvoje baigiama išgyvendinti visas tiesioginės demokratijos formas. Piliečių teises procedūriškai įtvirtinus plebiscito srityje ir visuose valstybės viešuosiuose sektoriuose („valdžios šakose“), padėtis valstybėje iš esmės keistųsi.
Nedetalizuodamas daugelio siūlomų pokyčių, kuriuos galima rasti dalies pilietinės visuomenės šalininkų aprobuotame naujos LR Konstitucijos projekte, paminėsiu keletą procedūrinių priemonių, kurios, manytina, atskleis svarbesniuosius siekiamos valstybingumo pertvarkos požymius.
1. Pageidaujančių skelbti referendumą piliečių skaičių (Šveicarijos pavyzdžiu) sumažinti iki 50 000.
2. Teisėkūros sektoriuje („įstatymų leidžiamojoje valdžioje“): a) nustatant pretenduojančių kandidatuoti į Seimo narius teisę, apriboti Seimo nario kadencijų iš eilės skaičių iki dviejų; b) įvesti Seimo nario atšaukimo iš tautos atstovybės procedūrą, nustatant, kad atšauktąjį parlamentarą pakeičia konkuravęs su juo kandidatas, kuris po atšaukiamojo gavo daugiausia rinkėjų balsų ir siekia tapti Seimo nariu.
3. Vykdomajame sektoriuje („vykdomojoje valdžioje“) suteikti kiekvienam piliečiui teisę ginti viešąjį interesą ir pažeistas savo teises, įstatymu nustatyta tvarka traukiant teisminėn atsakomybėn bet kurį valstybės pareigūną.
4. Teisminiame sektoriuje („teisminėje valdžioje“) įvesti teismo aktų atitikties Konstitucijai kontrolę, sulyginant ją su Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai kontrole, laikantis nuostatos, jog teisėjo pareigybė nedaro žmogų neklystančiu ar negalinčiu turėti korupcinių interesų.
Toli gražu tai ne visos reikalingos priemonės mūsų valstybingumo kultūrai pakelti ir civilizuotos visuomenės bendrabūvio darnai pasiekti.
Su čekučių skandalu ir skandalistais kiek turime vargo ir kiek reikalauja dėmesio.. Po siūlomos vastybės valdymo reformų tik ir vyks rinkimai, referendumai ir išrinktųjų atšaukimai
Per 35 metus VšĮ strateginės savivaldos institutas nuveikė nemažai prasmingų darbų, įskaitant Lietuvos valstybės savivaldos tobulinimą. Vienas jų – Prigimtinės teisės paradigma. Vieša paslaptis, kad visos dabartinės valstybės, įskaitant Lietuvą, vadovaujasi vergovinės Romos baudžiamąja teise, skirta vergams valdyti (demokratija). Išliekanti priverstinio darbo forma – samdomo darbo vergovė yra priežastis visų dabartinės žmonijos ne-Meilės įvykių šaltinis. Teisininkams ne paslaptis, kad Prigimtinė (teleonominė) teisė turės padėti teisinį pagrindą povergovinei savivaldai – https://www.eksponente.lt/new/lt/356-teleonomine-seimos-teises-doktrina. Tokį Prigimtinės teisės konstitucijos projektą paskelbiau savo portale – https://www.eksponente.lt/new/lt/343-prigimtines-teises-konstitucija. Ji atitinka dabartinį ir ateinantį žmonijos pažangos etapą, todėl būtų tikslingas pagrindas atnaujinant Lietuvos valstybės savivaldą pradedant nuo pagrindo iki viršaus. Prireikus galite kreiptis Strateginės (teleonominės) savivaldos tobulinimo klausimais. Apie rasite mano http://www.eksponente. lt. Pagarbiai.
Perskaičiau jūsų pateiktas nuorodas ir niekas netapo aiškiau. Supratau, kad šalin ekonominį pavergimą ir tegyvuoja prasmėdara. Skamba kaip dar vienas naivus Marksizmas. O kaip yra iš tikrųjų?
Lietuvos atsinaujinimo paketas
Politinės demokratijos atkūrimas + Darbo išlaisvinimas
1. Įžanga: pagarba LŠS iniciatyvai
LŠS reformos autoriai atliko tai, ko Lietuvai seniai reikėjo – drąsiai iškėlė klausimą apie valstybės valdymo architektūrą ir piliečių galią. Jų siūlymai rodo:
• pilietinę brandą,
• atsakomybę už valstybės ateitį,
• gebėjimą matyti sistemines problemas,
• pasiryžimą atkurti demokratijos gyvybingumą.
Tai yra vertinga ir reta iniciatyva, kuri nusipelno pagarbos ir rimto svarstymo.
________________________________________
2. LŠS politinės reformos modelis
2.1. Esmė
LŠS siūlymai orientuoti į valdymo sistemos demokratizavimą ir decentralizavimą:
• mažinant partijų monopoliją,
• stiprinant savivaldą,
• plečiant tiesioginę demokratiją,
• didinant teisėsaugos atskaitomybę,
• keičiant valdžių pusiausvyrą.
Tai yra politinės architektūros reforma, kuri gali sustiprinti piliečių įgalinimą ir valstybės skaidrumą.
2.2. Teigiami pokyčiai
• Skaidresnė politinė sistema ir didesnė individuali atsakomybė.
• Stipresnė savivalda ir vietos bendruomenių galios augimas.
• Piliečių įgalinimas per atšaukimus, referendumus ir įstatymų iniciatyvas.
• Teisėsaugos atskaitomybė ir korupcijos mažinimas.
2.3. Ribotumai
• Politinis nepastovumas gali mažinti investuotojų pasitikėjimą.
• Teisinio stabilumo rizika keičiant KT funkcijas ir renkant teisėjus.
• Populizmo pavojus renkamose teisėsaugos institucijose.
• Ekonominio poveikio trūkumas – reforma nekeičia darbo santykių, mokesčių, inovacijų ekosistemos.
2.4. Vertinimas
LŠS siūlymai yra stiprus politinės sistemos atnaujinimo pagrindas, tačiau jie nepaleidžia ekonominės energijos, kuri būtina inovacijoms, produktyvumui ir BVP augimui.
Tam reikalinga papildoma – Darbo išlaisvinimo – reforma.
________________________________________
3. Darbo išlaisvinimo reforma (DK → CK)
3.1. Esmė
Pagrindinė idėja – pakeisti samdomą darbą pagal Darbo kodeksą į savarankišką profesinę veiklą pagal Civilinį kodeksą, išskyrus pavojingus fizinius darbus.
Tai yra kūrybinės ekonomikos ir teleonominės visuomenės pagrindas, nes žmogus tampa partneriu, o ne pavaldžiu darbuotoju.
3.2. Pagrindiniai elementai
• CK sutartys vietoje DK daugumai profesijų (IT, švietimas, paslaugos, kūryba, administravimas, mokslas, viešasis sektorius).
• Rezultato, o ne proceso principas.
• Laisvė dirbti keliems užsakovams ir jungtis į šeimos veiklos vienetus.
• Vienas supaprastintas mokestis (GPM + socialinė įmoka).
• Universalios socialinės garantijos, nepriklausomos nuo darbo formos.
• 3–5 metų pereinamasis laikotarpis.
3.3. Ekonominiai padariniai
• Produktyvumo augimas 10–25 %.
• Inovacijų šuolis ir kūrybinės ekonomikos plėtra.
• Šeimų ekonominis sustiprėjimas.
• Darbo vietų daugėjimas dėl mažesnių darbdavio kaštų.
• Emigracijos mažėjimas.
• BVP augimas 30–40 % per 10 metų.
3.4. Rizikos ir valdymas
• Socialinių garantijų baimė → universalios garantijos.
• Fiktyvus savarankiškumas → aiškūs kriterijai.
• Pereinamojo laikotarpio chaosas → etapinis įgyvendinimas.
• Pajamų nelygybė → progresinis GPM.
3.5. Teleonominis vertinimas
• DK yra subordinacijos ir kontrolės modelis, slopinantis kūrybą.
• CK yra kūrybos, atsakomybės ir savarankiškumo modelis.
• Teleonomiškai CK modelis yra aukštesnės tvarkos sistema, leidžianti visuomenei augti ir kurti.
________________________________________
4. Integruota išvada
LŠS politinė reforma yra drąsus ir reikalingas žingsnis, atkuriantis demokratijos gyvybingumą ir piliečių galią.
Tačiau tik Darbo išlaisvinimo reforma suteikia Lietuvai ekonominį variklį, kuris:
• paleidžia kūrybinę energiją,
• skatina inovacijas,
• didina produktyvumą,
• stiprina šeimas,
• augina BVP,
• kuria teleonominę visuomenę.
Kartu šios dvi reformos sudaro pilną Lietuvos atsinaujinimo paketą – politinį ir ekonominį, demokratinį ir kūrybinį, pilietinį ir teleonominį.
Prof. Dr. Stasys Paulauskas
VšĮ Strateginės savivaldos institutas
2026-02-26
LŠS programos reforminiai siūlymai grąžinant demokratiją ir valstybę žmonėms
1. Sąrašiniai rinkimai likviduojami.
2. Visų lygių politikai renkami ne ilgesnei , nei 2 kadencijų trukmei išeilės.
3. Visuose rinkimuose teisę kelti kandidatus turi partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, pil. judėjimai.Piliečiai gali individualiai kandidatuoti ,surinkę nustatytą rinkėjų parašų skaičių.
4. Visos partijos ir kitos organizacijos,įsiregistravę polit. kampanijos dalyviais, savo veiklą gali finansuoti tik iš nario mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio dalies ir , įstatymo nustatyta tvarka, iš savo šalininkų paramos.
5. Kandidatai rinkimuose finansuojami vienodomis sumomis, sutaupytomis nebeskiriant išmokų partijoms iš biudžeto.
6. Įvedamas visų lygių politikų atšaukimas piliečių iniciatyva.
7. Piliečiai pateikia įstatymų projektus surinkus 20 tūkst. parašų.
8. Refer. inicijuoti užtenka 100 tūkst. parašų.
9. Tapęs premjeru ar vyr. nariu Seim. narys netenka mandato.
10. Pasibaigus kadencijai išeitinės kompensacijos nemokamos, nes kadencija- tai terminuota darbo sutartis.
11. 58 Konst. str. papildomas taip: ,,Pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami remiantis piliečių refer. rezultatais‘‘.
12. Ne mažiau kaip du trečdaliai visų lygių teisėjų ir prokurorų etikos ir drausmės komisijų narių turi sudaryti tiesiogiai piliečių renkami asmenys.
13. Apyl. teisėjai, apyl. prokuratūrų ir teritorinių polic. komisariatų vadovai renkami tiesioginiu piliečių balsavimu iš teisininko išsilavinimą ir praktiką turinčių kandidatų.
14. Įvedamas teismo tarėjų institutas
15. Ypač svarbiose ekon. ir polit. korupcijos bylose įvedamas prisiekusiųjų teismo institutas.
16. Valstybės kontrolierius renkamas tiesioginiu piliečių balsavimu.
17. Priimamas polit.korupcijos įstatymas. Ekon. – korupciniams nusikaltimams senatis netaikoma.
18. Sukuriama nepriklausoma Specialiojo Prokuroro institucija, kurios vadovas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.
19. KT naikinamas, perduodant K. priežiūrą Aukščiausiajam teismui.
20. Seniūnai ir sen. tarybų nariai renkami ties. rinkimuose. Įvedamas pagrindas demokratinei tvarkai -savivaldos pamatinis pirminis lygis tai – sen. tarybos ir seniūnijos, turinčios tiesioginius finansinius išteklius savo reikmėms ir sprendimų savarankiškumą.
21. Numatoma eilė esminių reformų (žiūr. LŠS Progr. atitinkamą skyrių) ,užtikrinančių esminę LRT pertvarką.
Daugiau įv. reformų demokr. santvarkos sukūrimui ir jų pagrindimų rasite LŠS
Taip, vienintelė partija, kuri kažką konkrečiai siūlo yra Rusteikos LŠS, tik sunkiai įsivaizduoju jų siūlomus tiesioginius piliečių rinkimus įvairaus plauko valdininkams, vadovams išrinkti, labai jau daug ir dažnai tų rinkimų reikėtų.
O visos kitos partijos, tarp jų ir NS-TF, Vėgėlės judėjimas siūlo tik paklodines abstrakcijas ir abstrakcines paklodes.