A. Ažubalis. Apie „didžiąją“ politiką ir lietuvių kalbą

Azubalis A.

Lietuvos Respublikos Seime fiksuojamas naujas „tradicinio“ 2K (A. Kubiliaus ir G. Kirkilo) projekto pagyvėjimas.

Galbūt net išsiplėtimas, nes prie 2K, panašu, prisijungė ir premjeras Saulius Skvernelis (gal jau galime praminti 2K2S?). Matyt, nuoširdžiai, kaip ir dažnas neseniai į politiką atėję žmogus, įtikėjęs, kad „balto lapo“ principas tarptautiniuose santykiuose realiai egzistuoja. Todėl „kai ką“ pakeitus lietuvių kalbos teorijoje ir praktikoje – juk „reikia kažką duoti“ – jis neva lengvai išspręs kai kuriuos, tariamai, probleminius Lietuvos ir Lenkijos politinius klausimus. Ir tuo pačiu visiems, ypač kritikams, įrodys bei sugriaus jų kuriamus mitus…

Tačiau ši „lietuvių kalbos išdavystė“, kaip panašius bandymus savo to paties pavadinimo knygoje apibūdino a. a. mūsų kalbininkas prof. Vincas Urbutis, nepadės. Nes Kremliui, su kai kurių Lenkijos politikų ir diplomatų pagalba, uoliai talkinant tomaševskininkams, pavyko Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos klausimą, kaip ir kitas Lietuvos lenkų „problemas“, paversti Lenkijos vidaus politinės darbotvarkės dalimi.




Daugiau skaitykite ČIA

1 KOMENTARAS

  1. KOMPRADORAI, PROVINCIALAI IR MŪSŲ ABĖCĖLĖ..Itin reti atvejai, kai tenka palaikyti konservatorių poziciją. Tačiau šį kartą buvęs UR ministras A.Ažubalis pateikia tikro valstybininko argumentus. Kompradorų iš Seimo bei žiniasklaidos provincialus, stipriau išsireiškiant -kaimietiškas, keliaklupsčiavimas prieš didesnį kaimyną-Lenkiją santykius su juo tik blogins. Lietuvių tautos sąmonėje stiprės anti-lenkiškos nuotaikos, o dalį lenkų apims dar didesnė didžiavalstybinė arogancija. Pastaroji jau yra virtusi neteisingu ir agresyvoku spaudimu. Tai negali būti ilgalaikių gerų santykių tarp tautų ir šalių pagrindu. Ponų ir vasalų, metropolijų ir protektoratų reiškinys ES erdvėje griaunančiai veikia ir europinį solidarumą . Vadinasi, ir ES ateitį. To nesuvokia tik žemažiūriai. Bet gerai supranta provokatoriai. Be to, nusižemindami būsim rimtai pažeidę savo Konstituciją. Taigi, tai nėra smulkus rašybos klausimas…

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Jonas Vaiškūnas. Lenkijoje aštrėja konstitucinė krizė: policija saugo Tribunolą, opozicija kaltina valdžią perversmu

Lenkijoje spalio 30-osios vakarą smarkiai paaštrėjo daugiau kaip dešimtmetį trunkanti konstitucinė krizė. Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo sutelktos policijos...

Jurga Lago. Praradę atramas esam tik šiukšlės ant svetimų altorių

Teko ilgai laukti oro uoste, nusipirkau knygą. Varčiau ir su kiekvienu puslapiu jaučiau, kaip auga siaubas. Nutrenkiau ją...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...