Šiandien Vokietija išsirinks naują valdžią ir greičiausiai rinkimus laimės nuliberalėję, bet šiek tiek tapatybę atgaunantys krikdemai, o antra bus „Alternatyva Vokietijai“. Aritmetiškai, rinkimiškai, o ir ideologiškai natūraliausia būtų jų koalicija, tačiau visos Vokietijos partijos bent iki šiol žadėjo su „Alternatyva Vokietijai“ į koalicijas neiti. Na, kaip Lietuvoje visi žadėjo neiti į koaliciją su Žemaitaičiu. Įvairūs ženklai rodo, kad ir Vokietijoje gali baigtis panašiai.
„Alternatyva Vokietijai“ yra Rusijai palanki, Ukrainos remti nesutinkanti partija. Tiesa, Vokietijoje visos partijos tokios, tik kitos subtiliau laviruoja, šneka apie paramą, tik jos neduoda, smerkia Rusiją, bet tiesa su ja dujotiekius, veda sankcijas, bet viešai kalba, kaip jau greitai atkursime normalius santykius. Pagaliau kalba apie gynybą, bet yra absoliučiai sužlugdžiusios Vokietijos kariuomenę. Čia iki šiol valdžiusios partijos, nė vienos neišskiriant. Žodžiu, ištisinė veidmainystė. AFD nesiruošia padėti Ukrainai, bet už Vokietijos kariuomenės stiprinimą jau pasisako kaip reikiant.
Kodėl ji iškilo iki jau daugiau nei 20 procentų palaikymo? Nes vienintelė sako tiesą apie imigraciją ir daro tai nuosekliai ir griežtai nuo pradžių, neversdama kailio kaip kitos partijos. Ar vokiečiams tai svarbu? Labai. Naujausi tyrimai rodo, kad Vokietijoje net 63 procentai laiko imigraciją svarbiausiu klausimu. Ekonomika, gynyba renka po keliolika procentų.
Tai visiškai nieko keisto šalyje, kurioje jau kone kiekvieną savaitę imigrantai iš musulmoniškų šalių surengia po teroro išpuolį. Vokiečiai neatpažįsta savo miestų, nesijaučia ir nėra saugūs, užtat jaučiasi ir yra socialiai išnaudojami. Tai pasiekę tokį mastą ir įžūlumo laipsnį, kad reikšmingai daliai vokiečių jau priimtina rinkti partiją, kurią visa šalies žiniasklaida vadina neonaciais.
Lietuvoje per rinkimus migrantai dar nebuvo svarbu. Jų jau labai daug (jau 8 procentai), bet jie dar neišsiskiria smurtiniais nusikaltimais, nesišlaisto būriais gatvėse, nesimato provincijoje. Visur Europoje pasikartojo dėsnis, kad migracija susirūpinama tik po to, kai ji atneša nusikaltimus ir nesaugumą. Beveik niekur politiškai nesusirūpinama laiku – iš anksto. Būtų nuostabu Lietuvai būti ta išimtimi, kur rasta išminties grėsmę užkardyti prieš patiriant pasekmes. Dėl to verta stengtis ir būti tuo pirmu balsu, kurį dar ne visi supranta. Kad nebūtų kaip Vokietijoje. Kad ir kuo baigsis rinkimai.
