Kai daugumai žmonių skausmingi ir liūdni svarstymai, už ką Vilniuje balsuoti antrame ture, susiveda į tai, kad Zuokas korumpuotas, o Šimašius skaidrus, man kyla vienintelis klausimas:
– Ar aš turiu patikėti, kad Liberalų Sąjūdžio vadovybėje visada buvęs Šimašius nieko nežinojo apie korupcinius procesus, už kuriuos įtarimai pareikšti ne, ne tik Eligijui Masiuliui, bet pačiai partijai?
– Kad jį korumpuoti kolegos užrišę akis ir ausis pasodino kitam kambary ir kaip vaiką pasaugojo nuo visų žinių ir problemų?
Na, kadangi aš šita pasaka patikėti negaliu, požiūris, kad tai skaidrus Šimašius prieš korumpuotą Zuoką, man atrodo absurdiškas.
Vienintelis Šimašiaus pranašumas šia prasme – kad geriau išsisuka. Nors jeigu sakote „kur įrodymai”, tai priminsiu, kad ir Zuoko nenuteisė, o garsioji išvada, kad jis abonentas, buvo priimta… Seimo komisijos, įtariu, jog Šimašiaus šalininkai šiandien jau gana skeptiškai žiūri į Seimo laikinųjų tyrimo komisijų išvadas ir jų teismo sprendimui nė už ką neprilygintų.
Apibendrintai – du nepagauti, bet tikriausiai korumpuoti politikai (pagaliau kažkas Vilniaus savivaldos institucijose tikrai ima už stiklainių teisę kilti senamiesčio teritorijoje, bet vargiai kada nors sužinosime, kas).
Ar agituoju balsuoti už Zuoką?
Neagituoju, nežinau ką daryti. Bet tikrai agituoju mesti lauk iš analizės tokį argumentą, kaip vienas korumpuotas, kitas skaidrus. Čia melas sau.
Greičiau vienas nenuspėjamas ir padarys bet ką, gal tragiško, o gal šaunaus – greičiausiai ir to, ir to. Gi kitas nuspėjamas, vertybinis ir nuosekliai kurs kuo leftistiškesnį Vilnių, kokio aš tikrai nenoriu matyti. Kad ir be miesto skolos.
Nėra gyvenimo su tokiais pasirinkimais. Bet kažką pasirinkau.
Jokio tragizmo nebuvo ir nėra. Vilniaus meras išrinktas didele balsų dauguma. Mėgstame papliurpti. Kiekvienas kandidatas turėjo pliusų ir minusų. Žmonės pasirinko.
Teisinga, kad krienas už ridiką ne saldesnis. Ir tenka rinktis mažesnį blogį. Todėl esu labai nustebintas pasirinkimo. Rašoma: „Ar agituoju balsuoti už Zuoką? Neagituoju, nežinau ką daryti.” Bet tokie žodžiai klastingi ir pavojingi. Pavojingi dėl to, kad skatina žmones iš viso nedalyvauti baigiamajame rinkimų etape. O klastingi, nes prieštarauja visam kontekstui, kuriuo norima paneigti, jog „vienas korumpuotas, kitas skaidrus”. Tuo paneigimu „korumpuotojo” nusižengimai prilyginami „skaidriojo” ryšiams su Masiuliu, kitaip sakant, žymiai sumenkinami žmonių akyse. Įspūdis toks, kad autoriui menkai težinoma Zuoko politinė biografija. O prisegtas kandidato reklaminis portretas rodo, kad nepaprastai brangi jo politinė reklama jau duoda savo vaisius.