Laisvės partijos pirmininkė pasakė, kad kadangi koalicijos partneriai nededa maksimalių pastangų surinkti palaikymą vienalytės partnerystės įteisinimui, tai koalicijos partneriai nesilaiko koalicijos sutarties ir Laisvės partija irgi peržiūrės savo įsipareigojimus. Toliau cituoju LRT:
„Ji pabrėžė, kad tai nėra šantažas ar grasinimai. Su civilinės sąjungos projektu, anot jos, ketinama grįžti tada, kai pakaks balsų įstatymo priėmimui. Tačiau kada tai gali nutikti – neaišku.
„Jis sugrįš į darbotvarkę bet kurią akimirką, kai tik bus įmanoma jį priimti. Bet dabar deginti, matant tą matematiką, būtų tiesiog neatsakinga ir žala būtų didesnė.“
Nors politiniu gyvenimu tikrai domiuosi, nelabai pamenu klausimų, kuriais valdantieji atvirai sakytų, kad klausimą į darbotvarkę Seimas trauks tada, kai matys, jog tą dieną turi pakankamą palaikymą. Žinia, Seimo nariai ir serga, ir posėdžiai dubliuojasi, ir į komandiruotes skraido, taip pat yra nuolat spaudžiami palaikyti tokius projektus. Kurią dieną kurie (palaikantys ar oponuojantys) gausiau ateis ir susilankys palankesnė sudėtis Seimo salėje, nėra aišku. Valdantieji atvirai laukia palankios dienos balsavimui.
Gerai, kad šįkart taip atvirai sakoma, nes ir tylomis tokie skaičiavimai, aišku, nuolatos vyksta. Geriau, kai visuomenė mato. Tokie žaidimai demokratijai nieko neprideda, tik atima. Dėl jų demokratija atrodo ir yra manipuliuojama. Seimo statutas tam sudaro galimybes – leidžia traukti klausimus paskutinę dieną selektyviai pagal aplinkybes.
Tokia norma turėtų būti panaikinta. Nauji klausimai į posėdžio darbotvarkę turėtų būti traukiami vėliausiai likus savaitei iki balsavimo ar panašiu protingu laiku. Tai būtina, kad visuomenė galėtų pasiruošti reaguoti, protestuoti (o kartais palaikyti), susisiekti su politikais, o žiniasklaida nušviesti temą, surengti diskusijas prieš balsavimą, ne po jo. O juk tam ta galimybė kišti klausimus į darbotvarkę paskutinę dieną ir naudojama.
Elementarus padorumas reikalauja visiems piliečiams galiojančius sprendimus priimti ne bandant prasmukti už akių ir paskubomis, su kuo mažiau diskusijų ir aiškinimosi.
