Vytautas Sinica. Svetimos gėdos apžvalga, arba „Čia jums ne kokia Garliava, čia jaunųjų vakarietiškų profesionalų karta“

Veidaknygė

Antradienį Lietuvoje prisidaryta nemažai gėdos. Būtų juokinga, bet vis dėlto graudu. Svetima gėda graužia akis.

Trys simboliški epizodai, nelyg pjesė.




Pirmas veiksmas. Į 15min.lt sceną išeina Paulius Gritėnas. Parašo, kad rezistentė, Kronikos leidėja, politinė kalinė Nijolė Sadūnaitė neturėtų gauti Laisvės premijos, nes blogai supranta laisvę, palaikė Drąsos kelią ir atvirai abejojo teismų sistema, sakė, kad dabar kai kuo blogiau nei sovietmečiu.

Kokia ironija, koks nenuoseklumas. Vien pavadinimas ko vertas (Paulius Gritėnas: „Laisvės premija – į Garliavos patvorius“). Liberalai jau, mačiau, užbėginėja už akių, kad nelygintume su Vanagaite. Gal ir nelyginkim, Gritėnas unikalus. Laisvę jis supranta geriau už Sadūnaitę, todėl nustato leistinas ir gerbtinas pozicijas mūsų visuomenėje. Palaikyti Venckienę Garliavoje, pasirodo, yra pozicija, už kurią reikia atsiprašyti. Ribotina pozicija. Pamanyk. Nei prieš valstybę, nei prieš jos pagrindus, nei už jos priešus, tiesiog pasirinko pusę rezonancinėje byloje. Bet laisvės ekspertas sako, kad tokios laisvės Sadūnaitei nenumatyta. Tai čia irony, gal tik man :/

Bet ir nenuoseklumas. Garliavą palaikė Gritėno dievinamas profesorius Landsbergis, kitas Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas. Kur jų pasmerkimas? ar turės atsiprašyti, ar grąžinti premiją? Esamą sistemą tas pats Terleckas irgi vadino kai kuo blogesne už sovietinę (A.Terleckas: „Šiandien mes labiau įbauginti nei okupacijos metais“). Tiesą sakant, Drąsos kelią palaikė daugybė iškilių kultūros ir moralės milžinų, žmonių iš didžiosios raidės. Kas čia toks teisėjas? Juo labiau, kada išgysime nuo svaigulio, kad aukas dėl valstybės gali nutrinti/nusverti kažkam nepatinkanti prieš valstybę nenukreipta veikla laisvės sąlygomis? Autorius savo tekstu dalijosi perspėdamas, kad jau laukia puolimo. Bet taip saldu pažeminti ką nors, už save didesnį. Verta pakentėti.

Antras veiksmas. Į sceną žengia TS-LKD frakcija, pirmame plane Mykolas Majauskas. Frakcijai prisistatantis būsimas valstybinės kalbos komisijos pirmininkas atvirai įžeidinėjamas, pertraukinėjimas, prieš jį keliamas balsas, klausinėjama, ar jam ne gėda, ar jis nediskredituos VLKK savo buvimu. Į kuo liberalesnę kalbos komisiją buvo sudėta labai daug liberalkonservatorių pastangų, o Antanaičio paskyrimas juos labai labai erzina ir primena gyventi ant žemės. Gal iš to ir tas baisus noras pažeminti, jau bent keturis posėdžius Seime demonstruojamas. Pažeminti pavyko – Seimo nario vardą, savo mandatą ir pareigas. Tauta ploja DELFI komentaruose.

Trečias veiksmas, viską vainikuojantis iki absurdo. Gabrielius Landsbergis pabalsuoja už Verygos receptų kontrolės pataisas, tada užuodžia kraują žiniasklaidoje ir pradeda išdykėliškai kabinėtis prie skandalingojo vaistų draudimo, t.y prie tų pačių pataisų, už kurias balsavo („A.Veryga receptinių vaistų chaosą sukėlė ne tik „valstiečių“, bet ir konservatorių balsais“). Čia jau tendencija – tą patį darė su alkoholio ribojimais pavasarį – patys įrašė į rinkimų programą, patys vadino absurdu. Konservatorių seniūnas vardan dėmesio pasiskundžia, kad jam neparduoda skysčio akių lęšiams, druskingo vandens, netgi nueina pas gydytoją išsirašyti recepto (nors, rodos, eilės ir tikriems pacientams dabar didelės). Bet pasirodo, ten pas jį gyvuliams skirtas tirpalas. Pasirodo, kad tikrąjį tirpalą lęšiams parduoda laisvai, Verygai užtenka išradingumo su žurnalistais eiti ir demonstratyviai nusipirkti. Dar pasirodo, kad Landsbergio gydytoja klaidingai receptus rašo. Tiesiog fake news srautas. Viską aprašo didieji portalai. Reikėtų išversti šias nacionalines politines diskusijas ir parodyti kolegoms Vakaruose.

Taip ir vakaras ateina. Ar ne per daug nesąmonių vienai dienai? Bet ne, įsižiūrėkit: čia juk jaunųjų vakarietiškų profesionalų karta reiškiasi – politinis ir informacinis šalies elitas. Ne kokia ten Garliava.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...