Blogiausia kas gali atsitikti su žurnalistika yra kai žurnalistas savo nuomonę sutapatina su teisinga nuomone. Kai dingsta kritiškumas, objektyvumas, nešališkumas ir kai žurnalistika iš esmės tampa nuomonės piršimu. Visa tai matome Pauliaus Gritėno žurnalistinėje veikloje (Paulius Gritėnas: Laisvės premija – į Garliavos patvorius).
Dar daugiau, šiame straipsnyje žurnalistas pats save iškelia į teisėjo vaidmenį ir jaučiasi turintis teisę spręsti ir vertinti, primetant grynai savo subjektyvius imperatyvus: „pakeitei nuomonę“, „dviveidiška“, „fanatizmas, sąmokslo teorijos“, „viešai atsiprašyti“. „Suprantama, dabar atimti premiją ir perduoti ją kitam būtų ne itin subtilus gestas“…
Vietoj to, kad užimti kritišką poziciją neaiškių valdžios ir teismų sprendimų atžvilgiu – ko ir reikalautų Vakarų tiriamoji žurnalistika ir į ką buvo atkreipę dėmesį žymūs teisininkai – P.Gritėno tipo žurnalistika pati padarė vertinamąjį sprendimą ir užsiimė šio tvirtinimu viešoje erdvėje. Ir dar gi su visokiausiais epitetais.
Čia nėra žurnalistika, tai yra nuomonės tvirtinimas, pasinaudojant savo viešos tribūnos padėtimi.
Net nesivarginama patikrinti savo teiginių, pvz., sakoma, kad N.Sadūnaitė nepelnytai atsidurs šalia V.Landsbergio ir kitų, kai tuo tarpu pats Vytautas Landsbergis užėmė vienareikšmišką poziciją Garliavos įvykių kulminacijos metu ir taip pats atsistojo šalia Nijolės Sadūnaitės.
P.S. bet P. Gritėnas (kartu su kitais FB guru, kaip Tapinas ar Černiauskas) žino, kad ir ką jie nepadoriai prišnekėtų, užteks poros sąmojingų pasišaipymų iš politikų facebooke ir jo reputacija vėl bus atstatyta. Nes Pramoga nublukina bet kokius vertybinius sprendimus.
P.P.S. vienoje diskusijoje FB Rytis Zemkauskas užsiminė, jog „imkite, jaunieji, tą Santarą, imkite ir vystykite”. Man nekyla jokių abejonių kur link nudreifuotų P. Gritėno „Santara” – link teisingos nuomonės.
