Trečiadienį vyko slaptas uždaras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, kuriame VSD pristatė migracijos situaciją Lietuvoje. Negaliu pasakoti nieko, kas konkrečiai ten kalbėta, nebent kad akcentas buvo migracijai iš Baltarusijos ir iš Vidurio Azijos. Daug aktualių klausimų. Tačiau posėdis įkvėpė susimąstyti apie vieną tolimesnę šalį. Pakistaną. Pagalvojau, kad verta sujungti kelias iš pažiūros tarpusavyje nesusijusias naujienas.
Nedaug kas Lietuvoje pastebėjo, kad Lukašenka prieš kelias savaites pasigyrė su Pakistano vadovais sutaręs dėl 150 tūkstančių (!) pakistaniečių atvykimo dirbti į Baltarusiją. Esą Pakistano piliečiai dirbs ūkio ir pramonės darbus Baltarusijos laukuose ir gamyklose, o dėl to išloš abi garbingos tautos.
Man visgi atrodo, kad šis didelio masto kvietimas susijęs su kitkuo. Tai parengiamieji darbai ir kartu įspėjimas mums prieš artėjančius 2026-uosius metus. 2026 metais įsigalios pernai priimtas ES migracijos paktas. Paktas, kuris sąlyginai griežtina migrantų patikrinimus, lengvina ir greitina išsiuntimo procedūras, pripažįsta migrantų instrumentalizaciją ir dar daug ką, tačiau neleidžia vieno dalyko – apgręžimo prie sienos politikos. Kitaip tariant, ES teisė neleis Lietuvai fiziškai neįsileisti nelegalių migrantų nuo kitų metų. O migrantų, akivaizdu bus. Neleistų ir Lenkijai, bet Lenkija iškart aiškiai pasakė, kad šio migracijos pakto nesilaikys ir vadinasi migrantus toliau apgręžinės kaip ir dera. Visiems beliks eiti į Lietuvą ar gal dar Latviją.
Kokie žmonės yra pakistaniečiai? Patys įvairiausi. Turiu kaimyną pakistanietį ir susidariau įspūdį, kad tai puikus, mandagus, išsilavinęs, kvalifikuotą darbą dirbantis žmogus. Bet statistiškai būna visaip. 2013 metų „Pew Research Center“ duomenys rodo (vėlesnių neieškojau), kad šioje šalyje 84 procentai gyventojų pritaria, kad šarijos teisė taptų oficialiais valstybės įstatymais. Taip pat 88 procentai nuo tų, kas palaiko šarijos teisę, pritaria kūno bausmėms už nusikaltimus kaip vagystės, 89 procentai pritaria užmėtymui akmenimis už neištikimybę, 88 procentai mano, kad žmona privalo paklusti savo vyrui, vos mažiau nei pusė gyventojų laiko nepateisinamais garbės nužudymus, 76 procentai pritaria mirties bausmei už apostazę (islamo atsisakymą), o 26 procentai mano, kad savižudžių sprogdinimaisi siekiant civilių aukų gali būti pateisinami. Apie kitų islamiškų šalių sociologinius skaičius galite pasidomėti nuorodoje.
Neramina ir kita istorija. Mano suolo draugas Seime Vitalijus Šeršniovas ne kartą atkreipė dėmesį į pasibaisėtiną ir – kas baisiausia – britų teisėsaugos politkorektiškai dangstytą nuo teisingumo migrantų iš Pakistano ir jau vietoje gimusių šios kilmės asmenų seksualinių nusikaltimų ir prekybos žmonėmis tinklą Jungtinėje Karalystėje. Didžiulis skaičius Pakistano piliečių eilę metų prievartavo daugiausiai iš globos institucijų paimtus britų vaikus (daugiau nei 1400 aukų) ir už tai nesulaukė teisėsaugos dėmesio, nors tyrimai galiausiai parodė, kad faktų jų nuteisimui netrūko daug anksčiau, nei tai galiausiai įvyko. Dauguma aukų buvo baltųjų, etninės kilmės britų mergaitės. Dėl padarytų nusikaltimų įvyko ir daug nėštumų, persileidimų, abortų ir jų komplikacijų. 2016-2017 metais dėl to pagaliau nuteistas 21 asmuo. Tai yra tikrasis praturtinimas įvairove.
Pabrėžiu, ne visi konkrečių tautybių žmonės pasižymi tokiu elgesiu, koks čia aprašytas. Tačiau nepaprastai ženklus procentas jų palaiko elgesį ir normas, visiškai nesuderinamas su gyvenimu Europos šalyse ir demokratijoje. Klausimas mums, kaip šaliai, ar būtume atviri humanitariniais ar ekonominiais pagrindais įsileisti reikšmingą tokių svečių skaičių.
