Mokytojos A. Laučienės bylą prokuratūra prašo teismo grąžinti atgal, prokuratūroje vyks patikrinimas

Ingrida Stoniulienė

Bylą dėl neapykantos kurstymo, kurioje kaltinimai pareikšti politinės jėgos Nacionalinis susivienijimas narei Alinai Laučienei, prokuratūra prašo teismo grąžinti jai atgal tyrimui.

Be to, susipažinusi su atlikto patikrinimo išvada generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui pradėti vidaus tyrimą, o Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui – palaikyti valstybinį kaltinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, kuriam aukštesniojo prokuroro sprendimu pavesta palaikyti valstybinį kaltinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje dėl neapykantos skatinimo, priėmė sprendimą prašyti teismo perduoti nurodytą baudžiamąją bylą prokurorui.

Šis prokuroro prašymas bus pateiktas per teismo posėdį kovo 17 dieną.




Teisės aktai nustato, kad tuo atveju, jei teismas tenkina tokį prokuroro prašymą, teisminis bylos nagrinėjimas nutraukiamas ir atnaujinamas ikiteisminis tyrimas.

Prokuroras D. Čapliko sprendimą priėmė atsižvelgus į generalinės prokurorės N. Grunskienės vasario 10 dienos pavedimu atlikto minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadas bei kilus pagrįstoms abejonėms, ar A. Laučienei surašytas kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Prokuratūra skelbia, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente atlikto patikrinimo išvadose konstatuojama, kad atliekant Vilniaus apygardos prokuratūros kontroliuotą ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės teiginių 2023 m. liepos 6 d. publikuotame straipsnyje, buvo padaryta procesinių pažeidimų ir galimai netinkamai įvertintos jo metu nustatytos faktinės aplinkybės, dėl ko kyla nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas (ultima ratio principas).

Prokuroro D. Čapliko vertinimu, siekiant tinkamai kvalifikuoti galimai padarytos veikos pavojingumą, byloje būtina atlikti papildomus proceso veiksmus.

72 metų A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk“.

Lietuvoje jau seniai yra vieša ir aptarinėjama prie kavos puodelio, bet taip stipriai užmaskuota, kad tampa paslaptimi, ir nedrįstama drąsiai, sąžiningai įvardyti tos paslapties.
Tai kokia čia paslaptis? O ji yra tokia: mes, lietuviai, savo šalyje daromės vis įžūliau stumdomais kampininkais ir tuo esame be galo niekinami. Iš mūsų vis įsakmiau ir įžūliau reikalaujama savo Tėvynėje kalbėti ne gimtąja kalba, bet taikytis prie į Lietuvą atplūstančių svetimšalių reikalavimų ir jų užgaidų.

Gyvendama Vilniuje ir vaikščiodama jo gatvėmis savęs vis klausiu, kur aš gyvenu? Ar prieš daugiau nei 30 metų atkurtoje ir laisvoje, nepriklausomoje Lietuvos respublikoje, ar gyvenu vis dar okupuotoje Lietuvos sovietų socialistinėje respublikoje? Vilnius – nebe lietuviškas miestas, vilniečių šneka slaviška; čia nuolat girdi kalbant rusiškai“, – savo mintis viešai dėsto A. Laučienė.

Pedagogės išsilavinimą turinti moteris sako, kad jai keista ir sveiku protu net nesuvokiama, kad toks kai kurių tautiečių vergiškas nuolankumas ir prisitaikėliškumas tuoj pat pulti kalbėti atvykėlio, o tuo labiau buvusio okupanto kalba, neretai vadinamas tolerancijos ir svetingumo ženklu.

„Bet ką tai rodo? O iš tikrųjų tai rodo, kad prarastas elementarus tautinės savigarbos ir valstybinio orumo tautinės savigarbos jausmas“, – sako A. Laučienė.

Ji sako, kad jai visai nesvarbu, kokios tautybės žmonės gyvena mūsų šalyje.
„Man, kaip Lietuvos patriotei ir Lietuvos pilietei, rūpi, ar kitos tautos žmonės, gyvenantys mūsų šalyje, yra lojalūs mūsų valstybei, ar paklusnūs mūsų įstatymams ir ar jie, būdami valdžioje ir ne tik valdžioje, neiškreipia mūsų Konstitucijos straipsnių savo tautinės bendrijos naudai, tokiu būdu niekindami lietuvių tautą, kurioje gyvena. Ir tai liudija mano visas gyvenimas“, – teigia kaltinamoji.

respublika.lt

2 KOMENTARAI

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

AfD meta iššūkį Briuseliui: siūlo iš esmės pertvarkyti Europos Sąjungą. Ką tai reiškia Lietuvai?

Jonas Nedzveckas Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paskelbė Europos Sąjungos pertvarkymo planą, kuris gali iš esmės pakeisti dabartinę Europos...

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...