Vytautas Sinica. „Diskusijomis” siekia prastumti P.Cvirkos skvero atnaujinimo projektą

Atsimenate, aną savaitę rašiau apie Kultūros tarybos sprendimą 42 tūkstančius eurų skirti (išmesti) diskusijoms apie P. Cvirkos skverą Vilniuje?

Genialiai panaudoti pinigai. Tai pasirodo tos diskusijos gal ir ne formaliai, bet yra iniciatyva Laisvės partijos atstovo Gedimino Jauniaus, kuris pirmininkauja Vilniaus istorinės atminties komisijai ir dėl šių pareigų labai siekė tokių diskusijų ir joms finansavimo.

Ir gavo. Ir viešai labai džiaugiasi.

Atidėkime į šalį akivaizdų absurdą ir valstybės lėšų švaistymą. Paieškokime čia liberalumo.




Liberalizmo esmė yra kuo mažesnis valstybės kišimasis į piliečių tarpusavio santykius. Viena esminių vertybių – pilietinis aktyvumas, diskusijos savo iniciatyva, iš apačios, nes aktualu ir nes rūpi. Gi Laisvės partijos žmogučiai nori diskusijas inicijuoti iš viršaus, už jas sumokant. Patys žmonės diskutuoti negali.

Kas yra gyvenime darę ką nors iš idėjos, nes jiems tai rūpėjo, tikrai žino, kad diskusijos – viešos ir neviešos – puikiausiai susiorganizuoja nemokamai. Pranešėjai kalba nemokamai, salės gaunamos nemokamai, plakatai sumaketuojami nemokamai ir neabejingi žmonės socialiniuose tinkluose pakankamai plačiai paskleidžia žinią nemokamai.

Pro Patria metai iš metų rengdavo viešas diskusijas, kurių klausytojai netilpdavo didžiausioje TSPMI auditorijoje, o kartais ir mokslų akademijos salėje. Nemokamai…

Bet leftistams net už diskusijas viešaisais klausimais turi sumokėti valstybė. Reikia turėti fantazijos.

P. S. Žinau, kad po pavadinimu „diskusijos” slypi ir sumaketuotas P.Cvirkos skvero atnaujinimo projektas, kurį tomis diskusijomis turbūt ir tikimasi prastumti. Esmės apie entuziazmą ir apmokėjimą tai niekaip nekeičia.

7 KOMENTARAI

  1. Tas, kas siekia prastumti P.Cvirkos skvero atnaujinimo projektą iš Sorošo gauna po kokį tūkstantėlį, prie kurio iš biudžeto pridedama dešimtys tūkstantėlių – tai labai žydiška! Ir dar labai žydiška yra kitų rankomis daryti juodžiausius darbelius – judai, parsidavėliai savo ir kitų besmegvenių rankomis realizuoja žydų mafijos planus prichvatozuoti P.Cvirkos skverelį! Koks bebūtų P.Cvirkos nusidėjimas lietuvių tautai, bet jis geresnis Lietuvos rašytojas negu dabar peršami visokie rusžydžiai Kanovičiai, apsiskelbę rašytojais Zingeriai ir dar dešimtys žydbernių-rašeivų, kurie perša lietuviams nepilnavertiškumo kompleksiuką, o žydus žudikus, tardytojus, politrukus kelia į padanges!

  2. Kiekvienas žmogus turi savo nuomon3e del P. Cvirkos, del partizanu del kitu gyvenimo aplinkybiu salygotu asmenu. Ir sakoma palikime ramybeje juos jau mirusius. Todel nereikia primedti kitiems savo nuomones. Klijuojamos etiketes patriotu ir isdaviku ir kitais pavadinamais tik kiršina žmones. Nelieskime ir nekeiskime pagal savo kurpali istorijos.

    • O tu pagalvojai kad ką nors gali kiršinti p cvirkos paminklas, Vilniuje? Nugriauti Cvirkos paminklą ir žmonės pagaliau taps laisvi.

      • Nesvarbu ar Eugenijus žydas, ar žydbernis, bet propaguoja žydų mafijos siekius svetimomis rankomis padaryti taip, kad šis skveras, kur stovi P.Cvirkos paminklas būtų -ydų mafijos prichvatizuotas! Kodėl Eugenijus nesipiktina LTSR himnų kūrėjo namo-memorialu, kodėl nesiūlo jo nugriauti ir sulyginti su žeme? P.Cvirka buvo daug talentingesnis rašytojas už sovietmėšlio giesmininką Venclovą ir jo sūnelį Tomą – šnipą Vakaruose!

    • teisingai mielas Jonai! Kodėl dabar niekas nesipiktina pašlemėku Žygimantu Augustų, kuris atplėšė 1/3 Lietuvos teritorijos ir prijungė ją prie savo sumautos Karūnos?

  3. Nelabai suprantu, Jono Noreikos,kurio nuopelnai šaliai visiškai aiškūs, lentelė nuemėt per naktį be jokių diskusijų, kaip kokiais NKVD laikais,o Lietuvą išdavusio koloborantų,p cvirkos,a venclovos, Salomėjos Nėries lentelės,paminklai, mokyklų pavadinimai,ar gatvių pavadinimai iki šiol yra. Toks jausmas kad laisvės partijai patriotai, laisvės kovotojai kovoję už Lietuvą,yra kažkokie nusikaltėliai,o komunizmo nusikaltimai jiems neegzistuoja.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas. ITALIJOJE RAUDONOS LINIJOS: UŽ RIAUŠES – KALĖJIMAS IR TŪKSTANTINĖS BAUDOS, UŽ VAIKŲ VANDALIZMĄ ATSAKO IR TĖVAI

Kol Europos miestuose nesiliauja protestai dėl augančių pragyvenimo išlaidų, Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė ėmėsi ryžtingų priemonių prieš...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Kastytis Braziulis. Valstybėje sukurti saugikliai, kad pilietinės visuomenės balsas neturėtų realios galios

Vakar su rimtais vyrais rimtai diskutavome apie mūsų rinkėjų abejingumą, nusivylimą, nesidomėjimą politika ir apskritai viskuo, kas vyksta...