Vytautas Radžvilas. Pirmieji įspūdžiai (po maršo)
Didysis šeimos gynimo maršas vertas išsamių apmąstymų ir kruopščios analizės. O kol kas – pirmieji įspūdžiai.
Vingio parke įvykęs renginys svarbus jau vien tuo, kad tai didžiausia pilietinio protesto akcija per daugiau nei dešimtmetį. Ar tai tikro, o ne vienkartinio tautos pabudimo įrodymas, parodys artima ateitis, o lems daugiausiai akcijos organizatorių veiksmai.
Pora dalykų reikalavo sprendimo iki maršo, reikalauja sprendimo ir toliau. Marše buvę žmonės džiaugėsi jutę Sąjūdžio mitingus primenančią dvasią. Sekant šia dvasia, organizatoriams visgi derėtų kaip ir Sąjūdžiui išviešinti visus organizacinės grupės narius, o ne mažumą jų, kaip yra dabar. Viešumas yra būtina sąlyga įgyti tvarų įvairias visuomenės grupes atstovaujančių piliečių pasitikėjimą ir nepalikti vietos šeimai priešiškos stovyklos insinuacijoms.
Antra, nenormalu, kad mitinge kalbėjo asmuo, leidęs sau sulyginti J. Noreiką-Vėtrą su A. Hitleriu. Teisingai kalbėta, kad šeima yra valstybės pagrindas, tačiau svarbus ir santykis su konkrečiu lietuvių tautos valstybingumu. Juk lietuvių šeimos gyveno ir augino vaikus ir būdamos svetimų valstybių valdiniais.
Iš principo prigimtinę šeimą galėtų ginti ir okupantas. Tad Šeimų sąjūdžio sveikai plėtrai būtina būtina aiškiai ir nedviprasmiškai išsakyti požiūrį esminiu – Lietuvos valstybingumo klausimu.
Geriausias lakmuso popierėlis, leidžiantis brėžti principines takoskyras tarp provalstybinės ir antivalstybinės orientacijų, yra būtent požiūris į 1941 m. birželio sukilimą ir pokario partizaninį pasipriešinimą. Artėjantis Sukilimo 80-mečio minėjimas yra unikali proga parodyti tą požiūrį. Šeimų sąjūdis neturėtų likti jam abejingas.
Gali pasirodyti, kad duodama pastaba „ne į temą“, nes maršas juk šeimos gynimo. Tai būtų tiesa, tačiau patys maršo organizatoriai toli ir įvairiomis kryptimis peržengė šeimos klausimo ribas, pasisakę tiek geopolitiniais, tiek karantino klausimais, o ypač pareikalaudami su šeimos politika nesusijusių ministrų atsistatydinimo. Jeigu kalbama apie viską ir tai nėra vienos temos akcija, labai svarbu, kad žmonės galėtų ją palaikyti jausdami aiškią provalstybišką laikyseną.
Tai svarbu ir dėl kitos priežasties. Maršo rengėjai jau dabar LRT ir kitos sisteminės žiniasklaidos puolami būtent dėl savo prorusiškumo (LRT tyrimo nuoroda:ČIA). Jeigu tęs veiklą, bus puolami ir toliau.
Žinoma, galima mėgautis tiesiog besąlygiškai palaikančiųjų parama. Tačiau norint telkti visuomenę, perspektyvu yra tik išsklaidyti įtarimus ir tą daryti ne kalbomis apie savo praeitį, o konkrečia pozicija Lietuvai (ir Rusijai) aktualiais mūsų laisvės klausimais.
Lietuvos labui belieka palinkėti LRT aptariamiems maršo organizatoriams išminties, šias neatidėliotinas problemas sprendžiant taip pat gerai, kaip kad išsprendė organizacinius maršo klausimus.
Padėka gerb. V. Radžvilui. Jūsų straipsnis teiks didelės naudos, jeigu Maršo organizatoriai išgirs ir supras labai gerus Jūsų patarimus. Ateitis parodys, ar tikrai jie stovi už Lietuvą dėl visų jos sopulių, ar tik dėl mažos dalelės, kurios gynimas neišsprendžia pagrindinių dalykų.
Teisingi prof. V. Radžvilo pastebėjimai. Gaila, kad ne visi šitai supranta. Tai jei net žydai, kai virš jų galvų kabo musulmonų semitų kardas, pjaunasi tarpusavy, tai nenuostabu, kad Lietuvoje tiek daug runkelių ir, kaip A. Rusteika juos naujoviškai pavadino, gėrybinių bakterijų, kurios savo pilvo ir nosies toliau nemato. Ne tiek baisu, kad esamą specifinės pakraipos valdžią turime mizerio rinkėjų išrinktą, nes ji laikina. Baisu tai, kad žiniasklaida yra specifinių pažiūrų žmonių rankose ir dirba neskaitlingos pakraipos žmonių naudai. Kaip ten bebūtų, bet žygio ir mitingo organizatoriams ačiū. Manau, kad sveiką protą turinčios partijos privalo padėti judėjimo organizatoriams ir ateityje, kad po šio pirmo žingsnio sektų kiti. Kad tie, kurie 30-imt metų tiesė kelią į motušės Rusijos glėbį, negalėtų apkaltinti tuo pačiu Lietuvos patriotų. Reiks daug skalbimo miltelių, kad nuplauti Lietuvos kūną nuo vakarietiško blogio.
Radžvilai, esi puikus mąstytojas su giliom įžvalgom. Ir t. t. ir pan.
Bet aš tavęs ir VISŲ jūsų dešiniųjų NEKENČIU, ne todėl kad jūs dešinieji ar kokie marginalai (radikalai…), bet todėl kad jūs visi tikrieji dešinieji (hmm*) visą iniciatyvą atidavėte į kairuoliškas ir galimai pro…* rankas.
Be to dešinieji, dėl galimai siauro asmeniškumo, niekada nebus tokie vieningi ir dėmesingi vargingiau gyvenančių atžvilgiu kaip kairieji.
Ir paskutinė begalo prieštaringa tiesa. Kad ir kaip bebūtų, paskutiniais TSRS dešimtmečiais, bent Lietuvoje, eilinis doras žmogus nepadlaižiaudamas tuometinei valdžiai galėjo pasiekti geresnio materialinio gyvenimo, sulaukti įvertinimo profesinėje srityje, net padaryti nežymią karjerą… o per 30 laisvos (hmm) Lietuvos metų – niekinimas, patyčios, atstūmimas, emigracija…
—
Tas „brūdas“ prez. A. Smetona žmones bent kiek nusipelniusius savam kraštui apdovanodavo jei ne medaliais tai bent atminimo ženklais ar pan.
Žmonės kurie Tautinio Atgimimo metu, pilnai funkcionuojant TSRS, rizikuodami savo ir artimųjų likimais rinko parašus, platino Atgimimo Sąjūdžio spaudą ir pan. net nebuvo prisiminti kai Lietuva sventė* 10 -ties, 25 -kerių metų sukaktis. Taip, V. Landsbergis lietuvių tautos parazitas, bet jūs „šventieji“ dešinieji irgi nė kiek negeresni. O kai susikolaboravote su visokio plauko ir lygio kairiaisiais tapote viena didele mėšlo krūva!
Pasipuoškite žydiška ES vėliava, ir visi ‘in korpore’ eikit velniop.
Nusivylęs žmogus visada piktas, bet tai ir teisinga, nors labai gaila, nes jau labai sunku tokį vėl kuo nors įkvėpti, o jei tokių tūkstančiai, tai negausiai lietuvių Tautai labai didelis nuostolis!
Tie „tūkstančiai“ sudaro milijoną – puse darbingos tautos.
Ir Pasakykit kam nuo to geriau?!
„… Niekada neklausk kam skambina varpai – jie skambina tau“.
Varpai skambina visai tautai, ir absoliučiai daugumai ‘dzin’.
Pavieniai aktyvistai nesvarbūs, nors iš tokių susidaro visuomenė. Neskaitlingai tautai tai turėtų būti itin svarbu, bet vadams ir vadukams per 30 m. tai NIEKAM nerūpėjo. Žmogus nereikalingas ir neįdomus gimtame krašte, tą kraštą prakeikia, visokie susireikšminę vadukai ir jų padlaižiai nei mato problemos, nei jaučiasi kalti. O visuomenė tokius „lūzerius“ galutinai „užkapoja“ – taip atrodo tautos savižudybė, tai tobulai tinka naujiesiems užkariautojams.
Lietuva, ypatingai palankių 25-30 m. augimui, stiprėjimui užleido ES lėšų įsisavintojams, intelektualinio elito sunaikinimui, emigracijai… Tautinis suicidas pačių tautiečių rankomis. Velniop šitokią tautą, kuri geba šitaip nusiristi.
Bet kokie pasiūlymai negirdimi, bet kokia pagalba ar įniciatyva nepriimama. Kažkoks „erelis“ šeimos maršui siūlė tautinius lozungus. Ar buvo bent vienas lozungas Vingio parke? Ne. Išvada – šeimų maršo dalyviai, nežiūrin tautiškų detalių tarybiškai prorusiški. Ir tų prorusiškų „ylų“ lendančių pro visus kraštus nors vežimu vežk.
Sergu tautiškumu… Gal tokia beviltiška padėtis padės pasveikti.
Nusprokit jūs visi pseudo patriotai.!
Reikia ne komentuoti, o vienytis
Kam ir su kuo siūlote vienytis tokiam “nusivilusiam”?!
Be to, reikėjo vienytis prieš 2020 m. Seimo rinkimus! O ką mes matėme? daug vadukų su savo partijėlėmis ir dar daugiau pasiputimo, arogancijos ir nenoro būti antruoju , ar trečiuoju, ar dar kitokiu numeriu sąraše! O dabar siūlote vienytis kai prakišti rinkimai ir traukinys jau nuvažiavo?! Kur garantijos, kad vėl neteks nusivilti?!